Prieš 185 metus gimė Konstantinas Kalinauskas – vienas 1863 metų sukilimo vadovų

Ar žinote, kad prieš 185 metus, 1838 m. vasario 2 d. Mastaulėnuose, Gardino srityje gimė Konstantinas Kalinauskas – vienas 1863 metų sukilimo vadovų?

Konstantinas Kalinauskas gimė bežemių bajorų šeimoje. Mokėsi Svisločiuje, Vilniuje, 1856-1860 m. Sankt-Peterburgo universitete studijavo ir baigė teisę. Studijuodamas Sankt-Peterburge dalyvavo studentų revoliuciniuose būreliuose, įstojo į Zigmanto Sierakausko (1826-1863) vadovaujamą slaptą karininkų būrelį. 1861 m. atvyko į Vilnių. Negavęs čia darbo, grįžo į tėviškę Gardino gubernijoje. Diplomuotas teisininkas, atsisakęs karjeros ir asmeninio gyvenimo, ėmėsi revoliucinės veiklos. Iš pradžių, persirengęs valstiečio drabužiais, vaikščiojo po kaimus ir ragino žmones sukilti prieš carą ir ponus. Vėliau drauge su Valerijonu Vrublevskiu (1836-1908) kūrė slaptus būrelius sukilimui rengti. 1862-1863 m. su bendraminčiais leido valstiečiams skirtą laikraštėlį gudų kalba ,,Mužyckaja prauda“ („Mužikų tiesa“). K. Kalinauskas buvo šio laikraščio leidėjas, redaktorius, platintojas ir straipsnių autorius. Skelbė luomų lygybę, laisvės idėjas, valstiečių žemės nuosavybės teisę. Užmezgė ryšius su Varšuvos centriniu tautiniu komitetu. Buvo vienas Judėjimo komiteto organizatorių ir vadovų. Rūpinosi sukilimo propaganda, ginklais ir instrukcijų rengimu.

Nuo 1863 m. birželio įėjo į naują sukilimo vadovybę. Vadovaudamas sukilimui, atvyko į Vilnių, slapta gyveno Užupyje, vėliau kurį laiką – netoli Bronifratrų vienuolyno. Siekė didesnės Lietuvos ir Gudijos autonomijos nuo Varšuvos. Tačiau buvo išduotas ir 1864 m. vasario 9 d.  suimtas buvusiuose Vilniaus universiteto rūmuose, kur tuo metu slapstėsi. Įkalintas Vilniaus dominikonų vienuolyne. Paskutiniame savo kūrinyje, kurį rašė 1864 m. kalėjimo kameroje, „Laiškai iš po kartuvių“ ragino sukilėlius nepasiduoti. Tardomas nieko neišdavė, visą kaltę prisiėmė sau. Karo lauko teismas nuteisė K. Kalinauską sušaudyti. Tačiau sukilimo slopintojas, Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas, vadinamas Muravjovu koriku, pakeitė bausmę pakorimu. 1864 m. kovo 22 d. K. Kalinauskas ir jo bendražygiai buvo pakarti Vilniaus Lukiškių aikštėje. Mirtį sutiko ramiai. Viešai skaitomame mirties nuosprendyje pavadintas bajoru, pasakė: „Mūsų šalyje nėra bajorų, visi lygūs!“

Nuotrauka - Giuseppe Achille Bonoldi - ŠAM. Poz. Nr. 416 / VIII, Viešo naudojimo, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=41801344