Pristatyti visuomenės nuostatų tyrimo ir žiniasklaidos stebėsenos rezultatai
Diversity Development Group, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyrius ir Media4change pristatatė 2022 m. atliktus Lietuvos gyventojų nuostatų etninių ir religinių grupių atžvilgiu tyrimo bei žiniasklaidos stebėsenos rezultatus.
Pasak tyrimą pristačiusios nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group“ tyrimų vadovės Giedrės Blažytės, šiais metais pastebima, kad visuomenės sutelktumas ir atvirumas priimant karo pabėgėlius iš Ukrainos atsispindi ir visuomenės nuostatų apklausos rezultatuose. Bėgančių nuo Rusijos pradėto karo pabėgėlių iš Ukrainos priėmimui pritaria 79,7 proc. tyrimo dalyvių.
Apklausos duomenys taip pat rodo bendrai sumenkusias neigiamas visuomenės nuostatas pabėgėlių atžvilgiu. Apklausoje 27.3 proc. respondentų įvardijo, kad nenorėtų su pabėgėliais gyventi kaimynystėje (2021 metais tokių buvo – 47,1 proc.), 13,9 proc. – kad nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje (2021 metais – 27,7 proc.).
Padaugėjo gyventojų, pritariančių integracijos priemonių taikymui Lietuvoje gyvenantiems ir į šalį atvykstantiems pabėgėliams. Didžioji dalis – 80 proc. pritarė vaikų švietimo organizavimui (2021 metais – 62 proc.), lietuvių kalbos kursų organizavimui – 75 proc. (2021 metais – 60 proc.), nemokamų teisinių konsultacijų organizavimui – 60 proc. respondentų (2021 metais – 45 proc.).
Deja, kaip ir praeitais metais, daugiausiai respondentų įvardijo, kad kaimynystėje nenorėtų gyventi su romais (58,6 proc.), išaugo nenorinčių gyventi kaimynystėje su rusais skaičius – nuo 6,2 proc. 2021-aisiais iki 16 proc. 2022 metais.
Uždavus klausimą apie tai, kaip per pastaruosius penkerius metus pasikeitė nuomonė apie tam tikras visuomenės grupes, 74,6 proc. apklaustųjų nurodė, jog požiūris į Lietuvoje gyvenančius rusus labai pablogėjo arba greičiau pablogėjo nei pagerėjo. 2021 metais taip manančių buvo 26,7 procento.
"Tokios tendencijos, be abejo, yra liūdnos, neraminančios ir jas net galima būtų pavadinti pavojingomis. - sakė Tautinių mažumų departamento direktorė dr. Vida Montvydaitė. - Tačiau pirmiausia, turime suprasti, kad karas Ukrainoje, kurio liudininkais ir emociniais dalyviais tapome visi, labai stipriai atliepia skaudžias Lietuvos patirtis ir todėl reaktyviai įtakoja gyventojų nuostatas čia ir dabar. Iškalbingi tyrimo rezultatai liudija visuomenės empatiją - ėmėme palankiau vertinti imigrantus (tapatindami juos su nuo karo bėgančiais ukrainiečiais) ir prasčiau – rusus (tapatindami su Rusijos piliečiais).
Tačiau būtina atskirti Lietuvoje gyvenančius rusus, Lietuvos rusakalbius, rusiškai kalbančius pabėgėlius, atvykstančius iš Baltarusijos ir Ukrainos nuo Rusijos piliečių. Iš pateiktų apklausų rezultatų galima daryti išvada, kad mūsų visuomenė dar nesugeba aiškiai atskirti ir identifikuoti šių žmonių.
Ta pati empatija reikalinga suprasti kitatautį žmogų, kuriam Lietuva, buvusi namais, staiga tampa nesvetinga. Lietuvos rusai yra nuo seno Lietuvos teritorijoje gyvenanti bendruomenė, prisidėjusi tiek prie Lietuvos valstybingumo formavimo, tiek prie Nepriklausomybės atkūrimo. Lietuvos rusakalbiai yra Lietuvos piliečiai, savo kasdieniame gyvenime vartojantys ne tik lietuvių, bet ir rusų kalbą, nepriklausomai nuo jų tautybės. Tokių žmonių yra daug tarp įvairiausių tautinių bendruomenių atstovų: lenkų, baltarusių, ukrainiečių, žydų, armėnų, totorių ir t.t. Taip pat dažnai rusų kalbą vartoja atvykstantys ukrainiečiai ir baltarusiai bei pabėgėliai iš kitų šalių, kuriems ši kalba tampa pagrindine komunikacijos priemone Lietuvoje. Na, ir galiausiai yra Rusijos gyventojai, atvykstantys į Lietuvą. Nekyla abejonių, ir tą patvirtina ekspertai, kad priešiškumas rusams tiesiogiai siejamas su karu Ukrainoje, t.y. nukreiptas prieš Rusijos piliečius, tačiau dėl aiškios takoskyros tarp minėtų grupių nebuvimo, visuomenės pyktis gali būti nukreiptas prieš visus rusiškai kalbančius žmones.
Tačiau mūsų šalies poziciją dar kovo mėnesį aiškiai išsakė premjerė Ingrida Šimonytė, ragindama susilaikyti nuo rusakalbių persekiojimo: „Reikia susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie yra kažkokiu būdu kuriantys pagrindą V.Putino propagandai skleisti melą apie kokius nors ksenofobinius ar kažkokius kitus išpuolius Lietuvoje“. O savo palaikymą Ukrainai dar vasario pabaigoje pareiškė Lietuvos rusų bendruomenės, kultūros centrai, akademinė bendruomenė.
Akivaizdu, kad valstybės mastu būtina skirti dar didesnį dėmesį informacinei ir integracinei veiklai tautinių mažumų srityje – tiek skleidžiant informaciją bei didinant visuomenės informuotumą apie Lietuvos tautines bendruomenes, tiek stiprinant valstybinės kalbos mokymą, pilietiškumo ugdymą Lietuvos tautinėms mažumoms ir atvykstantiems pabėgėliams."
Pagrindinis informacijos šaltinis – žiniasklaida
Anot žiniasklaidos monitoringo ir žurnalistikos inovacijų programos „Media4Change“ vadovės Neringos Jurčiukonytės, tyrimo duomenys patvirtina, koks svarbus vaidmuo, formuojant visuomenės nuomonę, tenka žiniasklaidai.
„Media4Change” analitikė teigia, jog galima pastebėti koreliaciją tarp to, kaip grupė yra vaizduojama žiniasklaidoje ir kokios nuostatos visuomenėje sklando jos atžvilgiu. Pasak N. Jurčiukonytės, šiais metais daugelio grupių vaizdavimas gerėjo.
- Reprezentatyvią gyventojų apklausą atliko kompanija „Baltijos tyrimai“, ją užsakė Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto (LSMC SI) Etninių tyrimų skyrius ir nevyriausybinė organizacija „Diversity Development Group“.
- Tyrimas atliktas šių metų rugsėjo 16–27 dienomis, apklausti 1024 Lietuvos gyventojai nuo 18 metų. Apklausa vyko 124 atrankos taškuose, 30 miestų ir 57 kaimuose.
- Tyrimo rezultatų paklaida sudaro 3,1 procento.
- „Media4Change” žiniasklaidos stebėsenos komanda išanalizavo per 100 tūkst. darbų, kuriuose minimos didžiausią socialinę distanciją patiriančios grupės. Pasak organizacijos, stebėti darbai iš penkių televizijos kanalų, 11 radijo stočių, 428 interneto portalų, 115 nacionalinių ir regioninės spaudos leidinių.
Tyrimus galite rasti čia:
Žiniasklaidos stebėsenos rezultatai 2022 m. (Neringa Jurčiukonytė; Media4change, 2022 m.)
Parengta pagal BNS informaciją
Nuotrauka - Lukas Blazek iš Unsplash
Atnaujinimo data: 2022-11-29
Taip pat skaitykite:
Mykolo Romerio universitete aptartos Europos patirtys tautinių mažumų apsaugos srityje
ESBO vyriausiojo komisaro žinutė Lietuvai: „Įtrauktis yra valstybės saugumo pagrindas“
Trakuose vyko tradicinis lenkų kultūros festivalis „Skambėk, lenkų daina!“
Rumšiškėse pristatyta Lietuvos tautinių bendrijų kultūrų įvairovė