Sausio mėnesį minėtos datos
2024 m. sausio mėnesį turėjome keturias dienas, kurias verta paminėti:
Sausio 1 d. minėtos 240-osios Vinco Anupro Herberskio gimimo metinės.
Vincas Anupras Herberskis (lenk. Wincent Onufry Herberski, 1784-01-01 Baltarusija – 1826-11-12 d. Vilnius), Lietuvos gydytojas, medicinos daktaras.
1804-1806 m. Sankt Peterburgo universitete studijavo agronomiją, fiziką, chemiją, namų ūkį, 1806 m. – mediciną Vilniaus universitete. 1812 m. medicinos daktaras.
1823-1826 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, vadovavo Terapijos klinikai. Nuo 1823 m. profesorius. Tobulinosi Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Prancūzijoje. R. Laeneco klinikoje Paryžiuje išmoko naudotis stetoskopu ir pirmasis jį pradėjo naudoti Lietuvoje. Vienoje išmoko gydyti akių ligas ir atlikti akių operacijas. Parašė straipsnių medicinos klausimais.
Sausio 3 d. minėtos 145-osios Stepono Kairio gimimo metinės.
Steponas Kairys (tikroji pavardė Tumasonis, JAV – Juozas Kaminskas. 1879-01-03 d. Užunvėžiai, Kurklių valsčius, Ukmergės apskritis, Rusijos imperija – 1964-12-16 d. Bruklinas, Niujorkas; 1996 m. liepos 19 d. perlaidotas Kaune), Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas, inžinierius, profesorius, Vasario 16 d. akto signataras, pasaulio tautų teisuolis.
1898 m. įstojo į Peterburgo technologijos institutą, bet 1899 m., kaip vienas iš studentiškos demonstracijos organizatorių, buvo pašalintas. 1899 m. vėl į jį buvo priimtas.
Nuo 1900 m. Lietuvių socialdemokratų partijos narys Vilniuje. 1901 m. išrinktas LSDP CK nariu, liko juo iki 1944 m. 1901 m. parengė medžiagą „Darbininkų Balso“ pirmajam numeriui. 1903–1907 m. parašė daugumą LSDP atsišaukimų. 1904 m. su Andrium Domaševičium parašė LSDP CK manifestą, kuriame išdėstė LSDP siekį kurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę.
1916 m. birželio 10 d. pasirašė du memorandumus generolui Liudendorfui apie lietuvių tautinės minties plėtojimą ir apie lietuvių siekius. 1916 m. birželio 30 d. – liepos 4 d. dalyvavo Rusijos pavergtųjų tautų kongrese Lozanoje, kur buvo nutarta siekti Lietuvos nepriklausomybės. 1917 m. rugpjūčio 18–22 d. Vilniaus konferencijos organizatorius, joje išrinktas Lietuvos Tarybos vicepirmininku.
1942 m. su žmona Ona Kairiene glaudė žydų mergaitę iš Vilniaus geto, vienuolikmetę Anusę Keilsonaitę. Mergaitė buvo slapta išgabenta iš geto 1942 m. sausį ir pas Kairius gyveno apie metus. Kadangi mokyklos lankyti negalėjo, mergaitė buvo mokoma namuose. Kadangi Steponas Kairys buvo įsitraukęs į pogrindinę veiklą, 1942 m. pabaigoje nuspręsta, kad Anusei gyventi pas Kairius nėra saugu. Panaudojus suklastotą gimimo liudijimą, Anusei buvo surasta šeima, kur ji kelis mėnesius dirbo kaip tarnaitė, nuslepiant jos žydiškas šaknis. Dėl šios veiklos Steponui Kairiui ir jo žmonai Onai po mirties, 2005 metais, buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolių titulas.
1943 m. kovo 15 d. – 1945 m. VLIK’o pirmininkas. 1943 m. vokiečių okupacinės valdžios tris dienas kalintas su kitais Vytauto Didžiojo universiteto senato nariais už draudimą studentus imti į Reicho darbo tarnybą, tačiau išvežimo į Štuthofo koncentracijos stovyklą išvengė.
Sausio 6 d. minėtos 130-osios Onos Šimaitės gimimo metinės.
Ona Šimaitė (1894-01-06 d. Akmenėje – 1970-01-17 d. Cormeiles-en-Parisis senelių namuose prie Paryžiaus, Prancūzijoje), Vilniaus universiteto bibliotekininkė, pasinaudojusi savo tarnyba gelbėti žydus Antrojo pasaulinio karo metu.
O. Šimaitė patekdavo į Vilnios getą tvirtindama, kad turi atsiimti knygas iš žydų studentų. Ji įnešdavo maisto ir kitų daiktų, o išnešdavo vertingus istorinius ir literatūrinius dokumentus. 1944 m. naciai suėmė ir kankino O. Šimaitę. Po to ji buvo nugabenta į Dachau koncentracijos stovyklą, o iš ten perkelta į koncentracijos stovyklą pietų Prancūzijoje. Po išlaisvinimo liko Prancūzijoje. Jai suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolės vardas, o Jeruzalėje auga O. Šimaitei skirtas medis.
Sausio 18 d. minėtos 100-osios Mensaido Bairaševskio gimimo metinės.
Mensaidas Bairaševskis (1924-01-18 d. Sankt Peterburgas – 2015-07-14 d. Druskininkai), Lietuvos totorių visuomenės veikėjas.
Gimė Pirmojo pasaulinio karo pabėgėlių iš Lietuvos šeimoje. Studijavo Charkive ir Gakante, dėstė Leningrado jūreivystės mokykloje. Po Antrojo pasaulinio karo pervažiavo gyventi į Vilnių. Dirbo LSSR Ryšių ministerijos eksploatacijos skyriaus viršininku, Telegrafo vyr. dispečeriu, Elektros skaičiavimo centre. Paskutinius metus prieš pensiją darbavosi „Sąjunginės spaudos” respublikiniame padalinyje.
M. Bairaševskis labai prisidėjo gaivinant totorių kultūrą šalyje. Lietuvos radijuje ilgus metus rengė totoriams skirtas laidas, spaudoje paskelbė daugybę straipsnių šios tautos istorijos ir kultūros klausimais. Jis buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys, Lietuvos kultūros fondo prezidiumo narys.
2000 m. M. Bairaševskiui suteiktas Lietuvos nepriklausomybės medalis, o 2003 m. įteiktas atminimo ženklas už indėlį plėtojant Lietuvos ryšius su kitomis valstybėmis ir spartinant šalies narystę NATO.
Atnaujinimo data: 2024-01-25
Taip pat skaitykite:
Mykolo Romerio universitete aptartos Europos patirtys tautinių mažumų apsaugos srityje
ESBO vyriausiojo komisaro žinutė Lietuvai: „Įtrauktis yra valstybės saugumo pagrindas“
Trakuose vyko tradicinis lenkų kultūros festivalis „Skambėk, lenkų daina!“
Rumšiškėse pristatyta Lietuvos tautinių bendrijų kultūrų įvairovė