2025-01-16

Tautinių mažumų departamentas: bandymai diskriminuoti kitataučius sveikatos apsaugos sistemoje kursto tautinę nesantaiką

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės mano, kad vienos Lietuvos gydytojų viešai pareikšti ketinimai nebeteikti konsultacijų rusų kalba, darant išimtį tik neseniai į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams, turi akivaizdžių diskriminacijos požymių ir kursto tautinę nesantaiką.

„29 šalies Konstitucijos straipsnis skelbia, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, o 53 straipsnis garantuoja valstybės rūpinimąsi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Mūsų vertinimu, išsakyti ketinimai skirstyti pacientus pagal tautybę ir kalbą, prieštarauja šioms nuostatoms, nekalbant jau apie Hipokrato priesaiką, kuri skelbia, kad gydytojas turi atlikti mediko pareigas nepaisydamas paciento amžiaus, tautybės, religijos, rasės ar socialinės priklausomybės. Negalime reikalauti iš gydytojų mokėti rusų, lenkų arba kokią nors kitą užsienio kalbą, tačiau viešas pareiškimas, jog kalba bus vartojama bendraujant tik su vienos tautybės pacientais, kuriems yra būtina gydytojo pagalba, yra nepriimtinas“, – sako Tautinių mažumų departamento direktorius Dainius Babilas.

Departamentas atkreipia dėmesį, kad rusų kalbą savo kasdienėje komunikacijoje vartoja ne tik rusų tautinė mažuma ir į Lietuvą atvykstantys užsieniečiai iš Rusijos, tačiau ir ukrainiečiai, baltarusiai, emigrantai iš Centrinės Azijos ir kitų regionų bei valstybių. 

Pernai lapkričio mėnesį priimtas Tautinių mažumų įstatymas įtvirtinta nuostatą, jog kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą. 

Esant sunkiai sveikatos būklei ar sudėtingai situacijai, net ir mokėdami valstybinę kalbą, žmonės iš tautinių mažumų bendruomenių ar užsieniečiai gali prašyti pagalbos savo gimtąja kalba. 

„Kultūrinės ir tautinės įvairovės kaitos kontekste yra fundamentaliai svarbu plėsti galimybes ir sudaryti kiek įmanoma geresnes sąlygas mokytis lietuvių kalbos, didinti mokymų skaičių ir raginti tautines mažumas bei Lietuvoje gyvenančius užsieniečius stiprinti lietuvių kalbos įgūdžius bei stengtis vartoti valstybinę kalbą. Tačiau lemtingai svarbu to nedaryti per pareiškimus, kurie diskriminuoja tautiniu pagrindu, kursto tautinę nesantaiką ir formuoja atskirtį“, – sako D. Babilas.

Anot Tautinių mažumų departamento vadovo, turime suprasti, kad karas Ukrainoje, kurio liudininkais ir emociniais dalyviais tapome visi, labai stipriai atliepia skaudžias Lietuvos patirtis ir todėl reaktyviai įtakoja gyventojų nuostatas čia ir dabar. Galima suprasti gydytojos jausmus, tačiau pasirinktas netinkamas būdas juos išreikšti.

Gydytojos įrašas socialiniuose tinkluose paskelbtas sausio 13 d. – Laisvės gynėjų dieną, todėl norėtųsi priminti, kad mūsų šalies kovoje už Nepriklausomybę dalyvavo visų tautybių žmonės. Turime istorinių fotografijų ir dokumentų, kurie įrodo, jog Lietuvos rusakalbiai palaikė Sąjūdžio judėjimą, dalyvavo sausio 13-osios įvykiuose, saugojo Seimą, televizijos bokštą, radijo ir televizijos pastatą, rašė įvairaus pobūdžio atsišaukimus, rusų kalba kreipėsi į Sovietų Sąjungos karius, ragindami susilaikyti nuo veiksmų prieš Lietuvos žmones ir neleido Kremliaus propagandai skleisti melagingų naratyvų.

„Ne tik lietuvių, bet ir tautinių mažumų tarpe yra daug Lietuvos valstybingumo gynėjų ir patriotų – visi kartu kūrėme Lietuvą. Šiandien, kaip niekada anksčiau svarbu išlaikyti ir tęsti šią bendrakūrystę. Juk akivaizdu, kad dalis tautinių mažumų savo šeimose ir artimoje aplinkoje vartoja nevalstybinę kalbą, kuri jiems yra gimtoji ir todėl ją moka geriausiai. Suprantama, kad nei gydytojai, nei kitų profesijų žmonės, teikiantys svarbias paslaugas, negali mokėti visų tautinių mažumų kalbų, tačiau bausti žmones už gimtosios kalbos vartojimą ir bandymus ja susikalbėti yra ne mūsų kelias. Vis dar turime geras galimybes kurti tokią valstybę, kurioje vietos užtektų visų kalbų, religijų ir tautybių žmonėms, kurie yra pasiryžę dirbti ir kurti Lietuvos labui“, – sako D. Babilas.