Tautinių mažumų departamento atstovė dalyvavo konferencijoje Helsinkyje
2025 m. lapkričio 20 d. Helsinkyje vyko Suomijos integracijos fondo Cultura organizuota konferencija „Medijų pasitikėjimo vaidmuo integracijos procesuose“. Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovavo Tautinių mažumų politikos analizės ir informacijos skyriaus vedėja Vaiva Vėželytė-Pokladova.
Konferencijos dėmesio centre – medijų patikimumo, socialinės sanglaudos ir įvairių visuomenės grupių įtraukties sąveika. Pranešimus skaitė ir diskusijose dalyvavo žurnalistai, akademikai, integracijos specialistai bei pilietinės visuomenės atstovai – daugiau nei 20 savo srities ekspertų. Renginį moderavo Anna Laine – patyrusi žurnalistė ir komunikacijos ekspertė, vyresnioji komunikacijos agentūros Miltton patarėja, turinti ilgametę profesinę patirtį Baltijos šalyse ir Rusijoje: ji yra dirbusi Suomijos generalinio konsulato Sankt Peterburge atstove spaudai, taip pat vadovavusi programoms Suomijos institute Estijoje.
Konferencijoje akcentuota:
- Pasitikėjimo medijomis svarba, kaip vienas pagrindinių demokratijos ir visuomenės atsparumo veiksnių.
- Patikimos informacijos prieinamumas skirtingomis kalbomis – esminė sąlyga tautinių mažumų ir migrantų įsitraukimui į visuomenės gyvenimą. Visuomeninis Suomijos transliuotojas Yle žinias praneša net 7 kalbomis.
- Bendruomenių įgalinimas per dialogą ir bendradarbiavimą su žiniasklaidos sektoriumi.
- Būtina tarpinstitucinė partnerystė, siekiant skatinti medijų raštingumą ir kovoti su dezinformacija.
Suomija pagrįstai laikoma viena iš spaudos laisvės lyderių – būtent čia 1766 m. buvo priimtas pirmasis pasaulyje Spaudos laisvės įstatymas, įtvirtinęs atviros informacijos principus ir valdžios skaidrumą. Ši istorinė tradicija formavo šalies demokratinę kultūrą, o žiniasklaida tapo svarbia pilietinės visuomenės dalimi. Neatsitiktinai Suomija iki šiol išlaiko vienus aukščiausių pasitikėjimo žiniasklaida rodiklių Europoje ir pasaulyje. Skaidrumas, kokybiška žurnalistika ir tvirtos etikos normos lemia, kad visuomenė žiniasklaidą mato kaip patikimą informacijos šaltinį ir demokratijos garantą.
Pagal apklausų rodiklius:
- Apie 75 % suomijos gyventojų teigia, kad pasitiki žiniasklaidoje pranešamomis naujienomis.
- Apie 69 % respondentų atsakė, kad pasitiki dauguma žiniasklaidos priemonių.
- Vienas iš labiausiai pasitikimą keliančių kanalų – visuomeninis transliuotojas Yle sulaukė daugiau nei 85 % respondentų pasitikėjimo.
Pasitikėjimas žiniasklaida – vienas esminių veiksnių hibridinių karų ir dezinformacijos kontekste, lemiančių tautinių mažumų ir imigrantų sėkmingą integraciją į visuomenės gyvenimą. Patikima, profesionali ir įtraukiai komunikuojanti žiniasklaida užtikrina, kad gyventojai gautų objektyvią, nešališką, ir jų poreikiams jautrią informaciją. Tai ypač svarbu naujai atvykusiems asmenims, kurie visuomenę pažįsta per informacijos kanalus – žinias, viešąją komunikaciją, institucijų pranešimus. Kai žiniasklaida pateikia išsamią, suprantama kalba prieinamą informaciją, taip pat atspindi tautinių mažumų bei imigrantų balsus ir patirtis, tai stiprina jų pasitikėjimą valstybės institucijomis, skatina įsitraukimą į pilietinį gyvenimą, kuria bendrą priklausymo visuomenei jausmą, didina šalies saugumą.
Konferencijos organizatorius Cultura fondas (Cultura‑säätiö) – Suomijos švietimo ir kultūros ministerijos įsteigta institucija, kurios tikslas yra skatinti Suomijoje gyvenančių rusakalbių integraciją ir aktyvų dalyvavimą visuomenėje. Fondas veikia kaip tiltas tarp atvykėlių bendruomenių ir šalies institucijų – kartu su savivaldybėmis, valstybės institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis vysto paslaugas, komunikaciją ir projektus, padedančius rusakalbiams lengviau tapti integralia Suomijos visuomenės dalimi.
Be socialinių ir integracijos programų, Cultura-säätiö vykdo informacijos sklaidą, analizuoja rusakalbės bendruomenės padėtį ir rengia renginius – tokius kaip metinis tarptautinis forumas CulturaWeek, kurio rėmuose ir buvo organizuota konferencija. Fondo veikla atspindi nuostatą, kad integracija nėra vienam asmeniui skirtas procesas – tai visuomeninis projektas, reikalaujantis dialogo, sąmoningumo ir informacijos prieinamumo.
Atnaujinimo data: 2025-11-28
Taip pat skaitykite:
Mykolo Romerio universitete aptartos Europos patirtys tautinių mažumų apsaugos srityje
ESBO vyriausiojo komisaro žinutė Lietuvai: „Įtrauktis yra valstybės saugumo pagrindas“
Trakuose vyko tradicinis lenkų kultūros festivalis „Skambėk, lenkų daina!“
Rumšiškėse pristatyta Lietuvos tautinių bendrijų kultūrų įvairovė