2024-05-03

Tautinių mažumų departamento strateginėje sesijoje buvo narpliojami priešiškos propagandos keliami iššūkiai Lietuvos visuomenei

Balandžio 25 d. Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės organizavo strateginę sesiją „Manipuliacijos istoriniais naratyvais geopolitinių iššūkių kontekste“, kurioje dalyvavo Lietuvos ir Didžiosios Britanijos BĮ „Baltijos Tyrimai“ direktorė dr. Rasa Ališauskienė, naujienų agentūros ELTA vyr. redaktorius Vytautas Bruveris, Lietuvos istorijos instituto Humanitarinių mokslų daktaras Algimantas Kasparavičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorė dr. Ruth Reches. Sesiją moderavo Žiniasklaidos stebėsenos bendrovės „Mediaskopas“ verslo plėtros vadovas Aidas Petrošius.

Prasidėjus atvirai Rusijos agresijai prieš Ukrainą, istorinių naratyvų iškraipymas ir išnaudojimas tapo viena iš priemonių tarpetininiams ir tarpnacionaliniams konfliktams kurstyti. Naratyvus pradėjo išnaudoti propagandos ir dezinformacijos skleidimui, kurių tikslinėmis auditorijomis tapo Lietuvos tautinės mažumos.

Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kartu su „Mediaskopu“ stebima ir analizuojama medija erdvė leidžia pastebėti, kaip tiek istoriniai įvykiai, tiek įvairūs įvykiai visuomenėje tuoj pat gauna atgarsį viešojoje erdvėje ir itin lengvai gali būti transformuojami į tautinę nesantaiką kurstančius naratyvus. Pavyzdžiui, per 2023 m stebėjome išaugusį neigiamos informacijos apie Lietuvoje gyvenančius bei laikinai čia apsistojusius baltarusius srautą. Padažnėjo baltarusių kaip keliančių grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir (arba) lietuvių tautiniam identitetui naratyvo vartojimas. Pažymėtina, kad Valstybės saugumo departamento komunikacija apie Lukašenkos režimo bei litvinizmo ideologijos keliamas grėsmes, perleista per žiniasklaidos priemonių bei nacionalistinės pakraipos politikų interpretacijos filtrą, linkusi įgyti kur kas tamsesnius emocinius atspalvius, nei pirminiame informacijos šaltinyje. Komunikacijos apie tautines mažumas analizę žiniasklaidoje 2021 m. rugpjūčio – 2023 m. lapkričio mėnesiais galite rasti ČIA.

Renginyje buvo diskutuojama apie tai, kaip užkirsti kalią konfliktų eskalavimui ir iškreiptų istorinių naratyvų skleidimui. Ar galima pasiekti teigiamų rezultatų formuojant ir skleidžiant valstybei naudingus istorinius naratyvus priešiškoje, agresyvioje aplinkoje? Iš strateginės sesijos dalyvių refleksijų planuojama suformuoti rekomendacijas komunikacijai tautinių mažumų klausimais.

Tautinių mažumų departamento direktorė dr. Vida Montvydaitė atkreipė dėmesį, kad išaugus tautybių minėjimui medijose, Lietuvos baltarusių, rusų ir ukrainiečių tautinės mažumos, jų nevyriausybinės organizacijos buvo ir lieka menkai pastebimos žiniasklaidos. „Ukrainiečiai Lietuvoje išlieka labiausiai matomi Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste. 2023 m. Lietuvoje apsistoję ukrainiečiai taip pat gana dažnai minėti ukrainiečių vaikų ugdymo kokybės užtikrinimo temose; karaimų, totorių ir žydų tautinių mažumų teigiami paminėjimai žiniasklaidoje, kaip ir ankstesniais metais, išlieka daugiausiai proginiai, sietini su istorinių minėjimų atvejais. Mažąsias etnines grupes vienijančių nevyriausybinių organizacijų veikla išlieka menkai pastebima; vienu pagrindinių neigiamos informacijos apie etnines grupes, įskaitant romus, informacijos šaltinių Lietuvos žiniasklaidoje išlieka teisėsaugos institucijų skelbiama informacija, kurioje dažniausiai žymima nelietuviška įtariamųjų padarius nusižengimą ar nusikaltimą asmenų kilmė, tuo pat metu neminint lietuvių tautybės įtariamų, sulaikytų bei nubaustų asmenų kontekste“, – sakė Departamento direktorė.

N. Maliukevičius pažymėjo, jog Rusijos skleidžiamas „rusofobijos“ naratyvas savo ištakomis siekia carinės Rusijos imperijos laikus. Mokslininkas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos valstybės ir pilietinių institutų emocijomis grįstos pastangos kovoti su priešiškais nedraugiškų valstybių naratyvais neretai prisideda prie dar platesnės kenksmingos informacijos, su kuria kovojama, sklaidos.

A. Kasparavičius akcentavo, jog priešiškos Lietuvai valstybės informaciniame kare taikosi į mūsų viešųjų naratyvų silpnąsias vietas, dėl kurių Lietuvos visuomenėje nėra sutarimo. Istorikas taip pat pažymėjo, jog Lietuvos istorija suteikia pakankamai pavyzdžių, sudarančių prielaidas formuoti įtraukios, multikultūrinės ir pliuralistinės valstybės įvaizdį.

V. Bruveris kalbėjo, jog bendrame Rusijos visuomenėje skleidžiamame naratyve akcentuojama tai, jog aplink Rusiją nėra istorinių subjektų – lietuvių, latvių, kartvelų, o Ukraina ir ukrainiečiai yra dirbtinis dalykas, kurį reikia sunaikinti. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad nors Rusijos ir Baltarusijos propagandos mašina nuolat linksniuoja Lietuvą ir kitas Baltijos šalis, kur kas didesnės šių valstybių informacinio poveikio pastangos nukreiptos prieš kaimyninę Lenkiją, kuri laikytina pagrindiniu Kremliaus taikiniu Baltijos regione.

R. Raches kalbėjo apie buitinio antisemitizmo apraiškas Lietuvos visuomenėje.

R. Ališauskienė, pristačiusi sociologinių tyrimų apie informacijos šaltinių ir nuostatų formavimą rezultatus, įspėjo apie bumerango efekto grėsmę: „Socialinėje psichologijoje bumerango efektas reiškia nenumatytas bandymo įtikinti pasekmes, dėl kurių priimama priešinga pozicija. Šis reiškinys dar vadinamas „psichologinio reaktyvumo teorija“, teigiančia, kad bandymai apriboti asmens laisvę dažnai sukelia „antikonformiškumo bumerango efektą“. Kitaip tariant, bumerango efektas yra situacija, kai žmonės linkę pasirinkti priešingybę tam, ką kažkas sako ar daro, dėl to, kaip tai jiems pateikiama. Paprastai kuo agresyvesnis požiūris pateikiamas, tuo labiau tikėtina, kad žmonės norės elgtis priešingai.“

Pasak R. Ališauskienės, vertinant Lietuvos visuomenės atsparumą nedraugiškų valstybių informaciniam poveikiui, auditorijos etniškumas yra mažiau reikšmingas galimos rizikos faktorius, o pagrindiniais indikatoriais laikytinas visuomenės atstovų išsilavinimo lygis bei jų vartojami informacijos šaltiniai.

A. Petrošius atkreipė dėmesį į Lietuvos žiniasklaidos vaidmens svarbą skleidžiant Lietuvos strateginius naratyvus ir stiprinant atsparumą kaimyninių autoritarinių režimų propagandai. „Mediaskopo“ atstovas citavo atliktus tyrimus, pagrindžiančius akivaizdų žiniasklaidos informacinį poveikį net ir tiems visuomenės atstovams, kurie sakosi medijų turinio nevartojantys. Žiniasklaidos ekspertas taip pat atkreipė dėmesį į neapykantos rusakalbiams kultūros formavimosi grėsmę, kurią stiprina menkas viešasis dėmesys slavų tautinių mažumų poreikiams, rusų etninės grupės Lietuvoje stigmatizavimas ir jų dehumanizavimo požymiai viešajame diskurse.

Diskusijos dalyviai sutarė, jog Lietuvos politikų ir visuomenės konsensusas dėl vis dar skausmingas visuomenės reakcijas keliančių valstybės istorijos įvykių (partizaninio pasipriešinimo Sovietų Rusijos okupacijai, lietuvių dalyvavimo Holokauste, santykių su Lenkija ir Lietuvos lenkais bei gudais) reikšmingai sustiprintų mūsų šalies ir jos visuomenės atsparumą kaimyninių autoritarinių režimų informaciniams išpuoliams.

Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios organizuojamos strateginės sesijos tapo tradicine pokalbių apie svarbius dalykus, kurie jaudina tautinių mažumų bendruomenes, mokslininkus ir medijas, forma. Prie diskusijų per daugiau nei du metus jungėsi ne tik bendruomenės, mokslininkai, žurnalistai, įvairių sričių specialistai, bet ir Departamento užsienio partneriai, ESBO atstovai.