Tautinių mažumų neformalaus ugdymo mokytojai gilino žinias apie NVŠ programų akreditavimą
Spalio 10–11 d. Visagine vyko Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės organizuotas seminaras „Tautinių mažumų neformaliojo švietimo programų parengimas akreditavimui“. Renginys subūrė 20 tautinių mažumų neformalaus ugdymo mokytojų bei kultūros ir integracijos centrų atstovų iš Kauno, Klaipėdps, Vilniaus ir Visagino. Dalyviai atstovavo armėnų, azerbaidžaniečių, baltarusių, rusų, totorių, ukrainiečių ir vokiečių bendruomenėms.
Seminaro tema pasirinkta neatsitiktinai – Tautinių mažumų departamentas siekia stiprinti tautinių mažumų neformaliojo švietimo įstaigų bei pedagogų kompetencijas ir nuo 2027 m. planuoja pagal Tautinių mažumų šeštadieninių-sekmadieninių mokyklų prioritetą projektinį finansavimą skirti tik toms organizacijoms, kurios turės akredituotą neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) programą. Mokytojams, neturintiems pedagogo kvalifikacijos, tačiau ketinantiems rengti NVŠ programas akreditavimui, Tautinių mažumų departamentas siūlo jau šiais metais teikiamose projektų paraiškose nusimatyti kvalifikacijos kėlimą per 2026 m. ir suplanuoti tam reikalingas išlaidas..
Seminarą pradėjęs Departamento direktorius Dainius Babilas, pabrėžė, kad ketinama išlaikyt dėmesį neformaliam suaugusiųjų ir vaikų švietimui, tačiau šioje srityje būtina padaryti pokyčius, kurie ne tik labiau apibrėžtų šiuo metu įgyvendinamas veiklas, bet ir įgalintų jas nuosekliai stiprinti.
„Tautinių mažumų neformalųjį švietimą buvo bandyta konkrečiau reglamentuoti dar 2003 m., kuomet buvo sukurtas sekmadieninės mokyklos sampratos projektas, tačiau tuomet jo nepavyko pilnai įgyvendinti ir šis darbas liko neužbaigtas. Pastebime, kad per du dešimtmečius tautinių bendrijų organizuojamų mokyklų skaičius reikšmingai sumažėjo, todėl pasitelkiant tautinių mažumų centrus ir kitas organizacijas turime sukurti naujus jų palaikymo ir finansavimo mechanizmus, kad jos apskritai neišnyktų“, – kalbėjo Departamento vadovas.
Pirmąją seminaro dieną dalyviai gilinosi į neformaliojo švietimo programų rengimo etapus, NVŠ krepšelio skyrimo tvarką, programų tikslų ir uždavinių formulavimą, buvo analizuojamos programų akreditavimo galimybės ir pavyzdžiai.
Antroji seminaro diena buvo skirta pilietiškumo ugdymo ir komandinio darbo temoms. Ignalinos rajono kultūros centro direktorė Asta Sieliūnienė pristatė pilietiškumo ugdymo reikšmę sėkmingos integracijos procese, o psichologijos doktorantas, patirtinio ugdymo ekspertas Gintautas Katulis vedė užsiėmimus apie grupės formavimą, bendradarbiavimo taisyklių kūrimą ir praktinį patirtinio mokymosi taikymą.
Apie reikalavimus NVŠ programoms, akreditacijos procesą ir dažniausias klaidas kalbėjo Visagino savivaldybės Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus vedėja Monika Gutė. Renginio pabaigoje seminaro dalyviai dalijosi savo įžvalgomis bei lūkesčiais ateities neformaliojo švietimo veikloms.
Seminaras buvo ne tik mokymosi, bet ir bendruomeniško bendradarbiavimo erdvė – dalyviai turėjo galimybę dalyvauti edukacijoje „Senosios lietuvių tradicijos“, kuri supažindino su lietuvių kultūros paveldu ir stiprino tarpkultūrinį dialogą.
Atnaujinimo data: 2025-10-20
Taip pat skaitykite:
Mykolo Romerio universitete aptartos Europos patirtys tautinių mažumų apsaugos srityje
ESBO vyriausiojo komisaro žinutė Lietuvai: „Įtrauktis yra valstybės saugumo pagrindas“
Trakuose vyko tradicinis lenkų kultūros festivalis „Skambėk, lenkų daina!“
Rumšiškėse pristatyta Lietuvos tautinių bendrijų kultūrų įvairovė