Prieš 105 metus pradėjo veikti Vilniaus baltarusių gimnazija
1919 m. vasario 1 dieną pradėjo veikti Vilniaus baltarusių gimnazija. Ji tuo metu veikė baltarusiams reikšmingoje vietoje – Bazilijonų vienuolyne (Aušros Vartų g.).
Vadinamieji Bazilijonų mūrai – XX a. pradž. gudų „kultūros Meka“. Čia gyvavo keletas gudų organizacijų, gudų muziejus, gudų gimnazija ir daug kitų įstaigų.
Gimnazijai teko veikti labai sunkiais ir nestabiliais laikais. Okupacinės valdžios įvairiai vertindavo šios mokyklos darbą. Dėl įvairių sunkumų teko kelissyk keisti teisinį ir mokslinį statusą.
Vilniaus baltarusių gimnaziją įkūrė Pagalbos nukentėjusiems nuo karo baltarusių draugija. 1919 m. vasario 1 dieną gimnazijoje prasidėjo pamokos, čia mokėsi daugiau kaip 340 mokinių. Tačiau palaipsniui jų skaičius mažėjo. Vokiečių okupacijos metais (1941–1944) joje mokėsi kiek daugiau negu 230 mokinių, dirbo per 20 mokytojų. Vilniuje valdžią perėmus sovietams, buvo galvojama leisti veikti baltarusių progimnazijai, tačiau šis planas nebuvo realizuotas.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1994 m. gimnazija atnaujino veiklą Vilniuje kaip Pranciškaus Skorinos vidurinė mokykla.
Atnaujinimo data: 2024-02-01
Taip pat skaitykite:
Mykolo Romerio universitete aptartos Europos patirtys tautinių mažumų apsaugos srityje
ESBO vyriausiojo komisaro žinutė Lietuvai: „Įtrauktis yra valstybės saugumo pagrindas“
Trakuose vyko tradicinis lenkų kultūros festivalis „Skambėk, lenkų daina!“
Rumšiškėse pristatyta Lietuvos tautinių bendrijų kultūrų įvairovė