2026-01-22

Vyriausybė patvirtino Kovos su antisemitizmu, ksenofobija ir nesantaikos kurstymu planą

Trečiadienį Ministrų kabinetas pritarė Kovos su antisemitizmu, ksenofobija ar bet kokios formos nesantaikos kurstymu ir žydų gyvenimo puoselėjimo veiksmų planui – plačios apimties dokumentui, numatytam XX-osios Vyriausybės programoje.

Šiame dokumente suplanuoti 157 konkretūs veiksmai, kuriais siekiama sustiprinti kovą su tautinės, rasinės, religinės ir kitų formų neapykantos ir nesantaikos kurstymo apraiškomis, prisidėti prie pažeidžiamų grupių gyvenimo puoselėjimo, skirtingų kultūrų ir bendruomenių Lietuvoje sanglaudos, plėtoti edukaciją ir kultūrinį švietimą apie įvairias šalyje gyvenančias visuomenės grupes.

„Neapykanta žmonių tautiniams, rasiniams, religiniams ar kitokiems tapatybės skirtumams, diskriminacija ir užgaulūs stereotipai ne tik žeidžia asmenis ir bendruomenes, ji priešina mus kaip visuomenę ir silpnina kaip valstybę, nuo seno pasižyminčią įvairove. Iki šiol būta atskirų institucinių ir nevyriausybinių pastangų kovoti su šiais neigiamais reiškiniais, tačiau trūko veiksmų koordinavimo ir bendros krypties, taip pat Lietuva buvo tarp mažumos ES valstybių, neturinčių tokio plano – šią klaidą taisome“, – sako Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.

Plano įgyvendinimo uždaviniai apima visų formų antisemitizmo, ksenofobijos ar bet kokios kitos nesantaikos kurstymo prevenciją, žydų gyvenimo, religijos, tikėjimo laisvės puoselėjimą, kultūros ir paveldo išsaugojimą, švietimą apie žydų gyvenimą ir jo tyrimus, švietimo, mokslo ir kultūros objektų apsaugą, Holokausto atminties puoselėjimą.

Dokumento rengimas derintas su Tautinių mažumų taryba, mokslo, atminties, kultūros institucijomis, tautinių bendrijų ir savivaldos atstovais, žmogaus teisių organizacijomis, kitomis suinteresuotomis institucijomis bei NVO. Dokumentą rengusios darbo grupės veikloje dalyvavo Tautinių mažumų departamento direktorius Dainius Babilas ir Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vedėja Rasa Paliukienė.

„Šis planas ir jame numatytos priemonės ne tik koncentruoja valstybės dėmesį į itin jautrią sritį, atliepia tarptautinius įsipareigojimus, kelia į naują lygmenį tarpinstitucinį bendradarbiavimą, bet ir sustiprina tautinių mažumų politikos įgyvendinimą naujais vektoriais bei prioritetais. Tautinių mažumų departamentas sieks kokybiškai įgyvendinti plane numatytas priemones ir užtikrinti joms ilgalaikę paramą“, – sako Dainius Babilas.

Tautinių mažumų departamentui plano įgyvendinime tenka svarbus vaidmuo. Numatyta:

  • Atlikti išsamų tyrimą apie tautinių mažumų padėtį Lietuvoje.
  • Sustiprinti neapykantos prevencijos prioritetus TMD finansuojamuose kultūros projektuose: įtraukti ksenofobijos, antisemitizmo ir neapykantos kurstymo prevencijos kriterijus į projektų vertinimą ir suformuoti atskirą konkurso sritį, skirtą šioms iniciatyvoms.
  • Papildyti TMD premijos „Už tarpkultūrinio dialogo skatinimą“ nuostatus prioritetais, susijusiais su ksenofobijos, antisemitizmo ir kitų neapykantos formų prevencija bei kova.
  • Atlikti antičigonizmo (neapykantos romams) apraiškų viešojoje erdvėje koordinavimo efektyvumo analizę ir priimti sprendimą dėl šios veiklos sustiprinimo ar priskyrimo konkrečiam koordinavimo subjektui.
  • Kartu su savivaldybėmis skatinti romų genocido aukų atminimo puoselėjimą, įtraukti romų bendruomenės atstovus į Holokausto atminties iniciatyvas ir stiprinti informuotumą apie romų patirtas represijas nacistinio okupacinio režimo laikotarpiu
  • Organizuoti Lietuvos žydų (kartu su Kultūros ministerija), Romų genocido atminimo dienų bei Tautinių bendrijų dienos minėjimus nacionaliniu lygmeniu.

Skyrus papildomų lėšų, Tautinių mažumų departamentas planuoja suformuoti naują sritį projektų finansavimo konkurse, skirtą ksenofobijos, antisemitizmo ir bet kokios kitos neapykantos kurstymo prevencijai bei kovai su jais; parengti ir įgyvendinti specialų teminį bloką tarptautiniame renginyje „iNForum“, skirtą ksenofobijos, antisemitizmo ir neapykantos kurstymo prevencijai; organizuoti praktinius mokymus (Train-the-Trainer) organizacijoms, dirbančioms su tautinėmis mažumomis, ir skėtinėms tautinių mažumų organizacijoms apie neapykantos kalbą; organizuoti socialinę informacinę kampaniją, skirtą ksenofobijos, antisemitizmo ir neapykantos kurstymo prevencijai ir tęsti sėkmingą kampaniją „Pažink, kad nereikėtų bijoti“, orientuotą į visuomenės nuostatų romų atžvilgiu keitimą; skatinti tautinių bendrijų ir organizacijų iniciatyvas, skirtas žydų kultūros, kalbos, paveldo, tradicijų išsaugojimui bei edukacijai apie žydų istoriją ir kultūrą per projektų konkursus; kartu su Kultūros ministerija, Valstybės Gaono žydų istorijos muziejumi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija ir Lietuvos romų bendruomene sukurti ir atidengti romų genocidui skirtą paminklą Paneriuose; kartu su Vilniaus universitetu organizuoti mokymus istorijos mokytojams apie romų genocidą, remiantis IHRA ir kitų tarptautinių organizacijų rekomendacijomis.

Su visomis plano priemonėmis galima susipažinti čia.