2024-12-12

Žmogaus teisių dienai skirtame renginyje pagerbti iškiliausi Lietuvos tautinių bendruomenių atstovai ir tarpkultūrinį dialogą skatinantys žmonės

Gruodžio 11 d. Vilniaus Sapiegų rūmuose vyko Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės organizuotas renginys, skirtas Žmogaus teisių dienai paminėti, kurio metu garbės ženklais ir atminimo dovanomis buvo apdovanoti tautinių bendruomenių atstovai, visuomenės veikėjai, žurnalistai ir akademinės bendruomenės atstovai. Taip pat buvo įteiktos premijos žiniasklaidos atstovams bei aukštųjų universitetinių mokyklų absolventams, dėmesį savo darbuose skiriantiems mūsų šalies tautinėms bendruomenėms, apdovanota viena iš Lietuvos savivaldybių.

Renginyje dalyvavo teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, Kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė, pirmoji Tautybių departamento direktorė dr. Halina Kobeckaitė, visuomenės veikėjai, tautinių bendrijų atstovai, Tautinių mažumų departamento darbuotojai.

Sveikindamas į renginį susirinkusius svečius, Tautinių mažumų departamento direktorius Dainius Babilas citavo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Džono Kenedžio žodžius, kad mes privalome rasti laiko sustoti ir padėkoti žmonėms, kurie keičia mūsų gyvenimus. „Šis vakaras nėra vien tik Tautinių mažumų departamento apdovanojimų renginys, nes šiandien mes dėkojame vienas kitam ir drąsiname vienas kitą ateičiai. Kviečiu ir toliau veikti, dalyvauti, bendrauti, bet nesistumdyti, kalbėtis, bet neįžeidinėti, nebijoti prisiimti atsakomybę, savo pasirinkimuose rinktis tai, kas padėtų stiprinti Lietuvą“, - sakė Departamento direktorius.

Renginio dalyvius sveikinusi kadenciją baigianti teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska prisiminė prieš kelias savaites Seimo patvirtinto Tautinių mažumų įstatymo priėmimo aplinkybes. Anot ministrės, įstatymo kūrimo istorija glaudžiai persipina su Tautinių mažumų departamento gyvavimo istorija, nes jis, lygiai taip pat kaip ir įstatymas, buvo panaikintas, o vėliau atkurtas. „Manau, jog esminė priežastis, kodėl mes nuolat grįžtame prie Departamento ir įstatymo, yra suvokimas, kad tautinės mažumos yra daugiau negu vien tik kultūra“, – kalbėjo E. Dobrowolska.

Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės II laipsnio Aukso Garbės ženklu „Už nuopelnus“ buvo apdovanoti asmenys, labiausiai nusipelnę Lietuvos tautinių mažumų kultūrai ir jos išsaugojimui, už bendruomeniškumo stiprinimą, pilietiškumo ir pagarbos kultūros raiškos įvairovei skatinimą:

Aliaksandr Adamkovich, Gudų kultūros draugijos Lietuvoje pirmininkas, už Lietuvos baltarusių tautinės mažumos mokslinę, tiriamąją veiklą ir baltarusių tradicijų populiarinimą Lietuvoje;
Lilija Kopač, režisierė, LRT televizijos laidos „Menora“ autorė, už žydiškos kultūros ir istorijos pristatymą, tautinio sąmoningumo ir kultūrinės įvairovės Lietuvoje stiprinimą;
Olegas Kurdiukovas, žurnalistas, LRT televizijos laidos „Rusų gatvė“ autorius ir vedėjas, už reikšmingą indėlį pristatant Lietuvoje gyvenusių rusų kilmės mokslininkų, rašytojų, dailininkų ir kitų nusipelnusių asmenų veiklą, už tarpkultūrinio dialogo skatinimą;
Samuelis Tacas, paramos fondo TATZ įkūrėjas, už garsių litvakų dailininkų meno kūrinių išsaugojimą ateities kartoms, kultūros sklaidą, pagarbos ir tolerancijos skatinimą;
Vytautas Toleikis, mokytojas ir visuomenininkas, už romų genocido Lietuvoje tyrimą, kultūros ir švietimo projektų, skirtų romų, žydų ir kitų tautinių mažumų kultūrų atminčiai puoselėti inicijavimą bei vykdymą, jaunosios kartos ugdymą.

Tautinių mažumų departamento III laipsnio Sidabro Garbės ženklu „Už nuopelnus“ buvo pagerbti asmenys už nuopelnus Lietuvos tautinių mažumų kultūrai ir jos išsaugojimui, nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimą, integracijos į Lietuvos visuomenę skatinimą, patirties ir žinių perdavimą jaunajai kartai:

Elnara Churlu, Lietuvos totorių folkloro ansamblio „Efsane“ vadovė, už nenuilstamą veiklą puoselėjant totorių kultūrą ir kalbą, ugdant jaunąją totorių kartą, už toleranciją ir pagarbą;
Kinga Geben, Vilniaus universiteto Lenkų studijų centro mokslinė bendradarbė ir dėstytoja, už aktyvią visuomeninę ir mokslinę veiklą puoselėjant lenkų tautinį palikimą;
Aleksandra Jacovskytė, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus darbuotoja, kostiumų kūrėja už ilgametį kūrybinį darbą, praturtinanti žydų kultūrą, svarų indėlį ruošiant Šmuelio Taco litvakų meno parodų eksponavimą, žydų istorinės atminties išsaugojimą;
Nataliia Osypova, ukrainiečių folkloro ansamblio „Kalyna“, ukrainiečių vaikų folkloro ansamblio „Makivka“, Visagino kultūros centro mėgėjų meno kolektyvo vadovė, už ukrainiečių tautinės kultūros sklaidą, tradicijų puoselėjimą, jaunosios kartos ugdymą;
Lilija Plygavka, Baltarusių kalbos, literatūros ir etnokultūros centro direktorė, už baltarusių dialektų Lietuvoje tiriamuosius darbus;
Antonis Radčenko, žurnalistas ir visuomenininkas, už aktyvią visuomeninę veiklą, pilietinę poziciją publicistikoje ir tarpkultūrinio dialogo skatinimą;
Alina Rynkevič Alencinovič, tautodailininkė, už Vilniaus krašto verbų pynimo tradicijų išsaugojimą ir sklaidą, prasmingą ugdomąją veiklą ir tradicinių amatų perdavimą jaunąjai kartai;
Armen Sargsyan, Kauno armėnų bendrijos narys, už armėnų tautinės kultūros, tradicijų, religijos ir istorijos sklaidą, tarpkultūrinio dialogo skatinimą;
Narine Stepanyan, Klaipėdos armėnų bendruomenės VAN narė, už aktyvią kultūrinę veiklą, armėnų tautinio tapatumo, tradicijų stiprinimą ir bendradarbiavimo tarp įvairių tautų skatinimą;
Aleksandra Žuk-Butkuvienė, Lenkų dainų ir šokių ansamblių „Zgoda“ ir „Jawor“ narė, projektų vadovė, už nuopelnus Lietuvos lenkų kultūrai ir jos išsaugojimui, nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimą.

Už ypatingą savivaldos dėmesį tautinėms bendruomenėms Tautinių mažumų departamento apdovanojimas buvo įteiktas Kauno rajono savivaldybei ir merui Valerijui Makūnui – už tautinių mažumų istorijos įprasminimą ir tęstinį dėmesį kultūrinei įvairovei.

Pastaruosius keletą metų Kauno rajono savivaldybė reguliariai skiria dėmesį ir finansinę paramą su tautinėmis mažumomis susijusiems projektams: 2024 m. Kauno rajono savivaldybė kartu su užsienio žydų bendruomenės atstovais pradėjo Vilkijos senųjų žydų kapinių tvarkybos darbus. Kitąmet planuojama imtis kapinių sklypo aptvėrimo ir atminimo ženklo, įamžinančio Vilkijos žydų bendruomenę, pastatymo; savivaldybės lėšomis šiemet buvo kompleksiškai sutvarkyta holokausto vieta Rinkūnų k. Garliavos apyl. seniūnijoje. Nuo 2020 m. savivaldybė kasmet skiria lėšas Čekiškės sinagogos restauracijai. Šiemet sinagoga – su išsaugotu aron kodešu, tapytu biblijiniais motyvais, buvo pristatyta visuomenei. 2023 m. iš Kauno rajono savivaldybės lėšų buvo sutvarkytos 2 holokausto vietos Zapyškyje, 2022 m. kompleksiškai sutvarkyta holokausto vieta Jugintų k. Babtų seniūnijoje, 2021 m. sutvarkyta holokausto vieta Jaučakių k. Vilkijos apyl. seniūnijoje, o 2018 m. savivaldybės ir užsienio žydų bendruomenės lėšomis buvo kompleksiškai sutvarkytos Vandžiogalos žydų kapinės, pastatytas monumentas nužudytiems žydams atminti. 2021 m., panaudojus ES finansinę paramą, buvo tvarkomas L. Armstrongo vardo parkas. Stelos, įamžinančios Armstrongą ir litvakus Leibą ir Esterą Tilę Karnovskius, pastatymą finansavo Kauno rajono savivaldybė.

Atminimo dovanomis pagerbti asmenys už visuomeninę veiklą bei asmeninį indėlį skatinant tautinių bendrijų kultūrų dialogą:

Svetlana Muchlia, Lietuvos totorių ansamblio „Alije“ narė, už aktyvų dalyvavimą Nemėžio ir Grigiškių totorių bendruomenių veikloje, jaunosios kartos ugdymą, totorių istorinės atminties išsaugojimą;
Khumoyun Olimov (skaityti Khumojun Olimov), Uzbekų kultūros centro narys, už aktyvią pilietinę poziciją, uzbekų teatrinės kultūros sklaidą;
Ilona Grietina Vilkienė, Vilniaus latvių draugijos narė, už ilgametį ir aktyvų dalyvavimą draugijos veikloje, lietuviško ir latviško istorinio paveldo išsaugojimą;
Olga Sandu Sviridova, Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija“ narė, už aktyvią visuomeninę veiklą saugant bei puoselėjant kultūrinę įvairovę Lietuvoje ir moldaviško paveldo sklaidą;
Borisas Danieljans, Šiaulių apskrities armėnų bendruomenės narys, už ištikimybę ir atsidavimą armėnų tautinei bendrijai, aktyvią visuomeninę veiklą ir armėnų tautinio tapatumo puoselėjimą;
Marinai Filičevai, pedagogei, už ilgametį ir nuoširdų darbą, jaunosios kartos neformalų ugdymą, tarpkultūrinio dialogo skatinimą.

Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės padėkas gavo:

Begaiym Beishebaeva, kirgizų bendruomenės narę, už svarų indėlį į kirgizų kultūros sklaidą, aktyvų dalyvavimą kultūros festivaliuose pristatant kirgizų kultūrą, tradicijas įvairiuose Lietuvos miestuose;
Satarova Gulzat, kirgizų bendruomenės narė, už svarų indėlį į kirgizų kultūros sklaidą, dialogo ir bendradarbiavimo skatinimą;
Michailas Juzko, aktyvus Kauno ukrainiečių bendrijos narys, pirmininko pavaduotojas, už indėlį išsaugant ukrainiečių kultūrą, tradicijas Lietuvoje, aktyvią veiklą bendruomenėje;
Sabina Kurbanova, Klaipėdos regiono azerbaidžaniečių draugijos „Azeris“ narė, už aktyvią veiklą bendruomenėje, už azebaidžanietiškų tradicijų puoselėjimą, jų sklaidą visuomenėje;
Valentina Malinovskaja, Visagino kultūros centro baltarusių liaudies dainų ansamblio „Svitanak“ solistė, už ilgametę veiklą ir nuopelnus Lietuvos baltarusių kultūrai, tautos tradicijų ir kultūrinio palikimo išsaugojimą;
Zoja Moskaliova, Klaipedos miestos baltarusių bendrijos „Krynica“ narė, už daugiau nei 20-metį vykdomą visuomeninę veiklą ir nuopelnus Lietuvos baltarusių kultūrai, tautos tradicijų ir kultūrinio palikimo išsaugojimui, už bendruomeniškumo stiprinimą;
Dora Mesengiser, Tarptautinės rašytojų ir publicistų asociacijos Respublikinė Draugijos narė, už reikšmingą ir ilgametį asmeninį indėlį į Lietuvos rusų literatūros sklaidą, tarpkultūrinio dialogo skatinimą;
Jolanta Emilija Zinkuvienė, Kauno apskrities totorių bendruomenės narė, už aktyvų dalyvavimą bendruomenės veikloje, parodų organizavimą, švietėjišką veiklą ir jaunosios kartos ugdymą;
Galina Krinickienė, Trakų totorių bendruomenės narė, už totorių tautinio kostiumo atkūrimą ir sklaidą.

Skatindamas kultūrinio dialogo tarp mūsų šalyje gyvenančių visų tautybių viešinimą, Tautinių mažumų departamentas kasmet rengia konkursą, atrenkantį Lietuvos žurnalistų, rašančių tautinių mažumų tematika, geriausius darbus. Šiemet įstaigos premijas gavo:

Andrei Shauliuha ir Julios Alekseevos autorių kolektyvas už laidą „Litvinizmo problematikos tyrimas.“
Specialioji premija įteikta Lilijai Kopač už nuoseklų nuolatinį dėmesį tautinių mažumų tematikai savo darbe.

Departamento premijos skirtos 2024-ųjų metų veikliems ir sėkmingai besidarbuojantiems jauniesiems mokslininkams ir įteiktos padėkos jų darbų vadovėms:

Jūnei Masilionytei už apgintą baigiamąjį bakalauro studijų darbą „Kauno žydų atminties vietos ir jų reikšmė vietos žydų bendruomenei“ ir jos vadovei mokslų daktarei Akvilei Naudžiūnienei – Vilniaus Universitetas, Istorijos fakultetas, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra;
Akvilei Kašiubaitei už apgintą baigiamąjį magistro studijų darbą „Čekautiškio-Bagdonių sentikių istorija XIX a.“ ir jos magistro darbo vadovei - profesorei, mokslų daktarei Vaidai Kamuntavičienei – Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitarinių mokslų fakultetas, istorijos katedra.

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuoširdžiai dėkoja visiems, kasdien savo darbais stiprinantiems Lietuvos daugiakultūrinės erdvės pamatą, saugantiems eilę metų kurtą tautinę darną, mezgantiems vis naujus, prasmingus bendradarbiavimo saitus. Ačiū, kad esate kartu!

Garbės ženklai „Už nuopelnus“ ir apdovanojimas savivaldybei skirti Apdovanojimų komisijos sprendimu. Pagal Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apdovanojimo garbės ženklu „Už nuopelnus“ nuostatus, kiekvienais metais Apdovanojimų komisija gali skirti ne daugiau kaip 17 Garbės ženklų (2 - Didžiuosius, 5 - Aukso, 10 - Sidabro). Premijos už mokslo baigiamuosius darbus tautinių mažumų temomis skiriamos Akademinės tarybos sprendimu. Premijos žurnalistams „Už tarpkultūrinio dialogo skatinimą“ skiriamos vertinimo komisijos sprendimu.

Nuotraukų autorius Donatas Stankevičius