2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena - 233 estai. Dauguma estų Lietuvoje apsigyveno susituokę su Lietuvos gyventojais. Dažniausiai jie įsikurdavo didmiesčiuose. Dažnas iš vyresnės kartos estų į Lietuvą atvyko gyventi, kai sovietmečiu parvažiavę iš tremties neturėjo teisės grįžti į Estiją. Iš tokių paminėtina šiaulietė Aili Erlemann, kuri į estų kalbą išvertė Vinco Mykolaičio-Putino romaną „Altorių šešėlyje“.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena nemažai verslininkų iš Estijos. Jie čia gyvena laikinai, todėl tik nedaugelis aktyviai dalyvauja estų bendruomenių veikloje.

ISTORINĖS SĄSAJOS. 2006 m. Vilniuje, ant Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto sienos, atidengta paminklinė lenta estų generolui, Estijos vyriausiajam kariuomenės vadui Johanui Laidoneriui. Šiame pastate veikė Vilniaus pėstininkų junkerių karo mokykla, kurioje 1902–1905 m. mokėsi J. Laidoneris. Vilniuje generolas įgijo pirmąsias karo mokslų žinias bei sutiko būsimą žmoną, vietinę lenkų kilmės bajoraitę.

Sovietmečiu daug estų jaunimo važiavo mokytis į Vilniaus ir Kauno universitetus, nes Estijoje nebuvo specialybių, kurias siūlė Lietuvos aukštosios mokyklos. Lietuviai taip pat vykdavo studijuoti į Talino, Tartu universitetus. Populiarios tarp lietuvių buvo meninio metalo apdirbimo specialybė Talino dailės institute, sporto medicinos specialybė Tartu universitete. Tai lyg tradicijų tąsa, kai daug žinomų lietuvių caro laikais vykdavo mokytis į Tartu universitetą.

VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS. Estų kultūrą ir tradicijas aktyviai palaiko Lietuvoje veikianti estų draugija. 1928 m. Kaune įkurta pirmoji estų draugija, gyvavusi iki 1940 metų. O 1988 m. įregistruota Lietuvos estų draugija, jungusi apie 80 asmenų. Jos pirmininkės pareigas 1988–1990 m. ėjo Valvi Strikaitienė. Nuo 1990 m. Lietuvos estų draugijos pirmininkės pareigas eina Liia Urman. Draugija siekia išsaugoti tautinį tapatumą, skleisti savo kultūrą, švęsti Estijos nacionalines šventes. Draugija rūpinasi išlaikyti gimtąją kalbą. Draugijos pakviesti dažnai Lietuvoje svečiuojasi Estijos mokslo, kultūros, meno atstovai. Daugelį metų gyvendami Lietuvoje, estai lengvai integravosi ir įsitraukė į šalies gyvenimą, išmoko lietuvių kalbą, susipažino su vietiniais papročiais, perėmė daug tradicijų, dirbo Lietuvos labui.

Kaip yra sakiusi diplomatė Valvi Strikaitienė, „čia gyvenusių estų atmintyje išliko nepakartojamas atgimimo laikas, kai Lietuvoje, kaip ir Estijoje bei Latvijoje, atgimė tautos laisvės ir Nepriklausomybės siekis“. Laikotarpį nuo 1988 iki 1991 m. diplomatė vadina „iškeltų vėliavų metais“, nes visuose mitinguose už laisvę ir Nepriklausomybę tarp Lietuvos Trispalvių plazdėjo Estijos ir Latvijos vėliavos. Estai stovėjo Baltijos kelyje, buvo vieningi per tragiškus 1991 m. sausio 13 d. įvykius. Minint Lietuvos estų bendruomenės 25-ąsias metines, Kultūros ministerija apdovanojo draugijos pirmininkę Liia Urman. Apdovanotos ir draugijos aktyvios narės Ulle Damasickienė ir Pille Veljataga.

ŠVIETIMAS. Nuo 2005 m. veikia Lietuvos estų draugijos sekmadieninė mokykla. Mokykla veikia pagal savo parengtą neformalaus ugdymo programą. Jos tikslas - sukurti Lietuvoje gyvenantiems estų kilmės vaikams aplinką, kurioje jie galėtų bendrauti estų kalba, susipažinti su tautinėmis tradicijomis ir papročiais, skatinti vaikus mokytis estų kalbos. Estų kalbos mokymui veikia E - mokykla internetu. Siekdama kelti vaikų motyvaciją, mokyklos vadovė Liia Urman kasmet organizuoja įdomias menų edukacijas, vasaros stovyklas.

KULINARINIS PAVELDAS.

Apsilankęs estų namuose svečias bus pavaišintas mulgikapsad – troškintais raugintais kopūstais su kiauliena ir perlinėmis kruopomis. Tai – galima sakyti, nacionalinis estų patiekalas. Desertui estai gali patiekti leivasupp – juodos duonos sriubos su razinomis, vaisiais ir, jei norisi dar skaniau, plakta grietinėle ant viršaus. O vasarą estai pakvies atsigaivinti kama – visiškai estišku patiekalu. Ir pasistiprinsite, ir troškulį numalšinsite įvairiais iki miltelių sumaltais grūdais – žirniais, avižomis, kviečiais, rugiais, sumaišytais su rūgpieniu arba kefyru bei šaukšteliu cukraus. „Kas gali būti skaniau?“ – sako estai. Rašytiniai šaltiniai primena ir apie seljanka – tradicinę estų sriubą iš bulvių, morkų, kruopų, mėsos, dešrelių ir raugintų agurkų, bei desertui patiekiamą manų košę kisieliuje.

Atnaujinimo data: 2024-08-21