Kazachai

2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 144 kazachai. Kazachų bendruomenę Lietuvoje sudarė kazachai, atvykę į Lietuvą iš Kazachstano Respublikos bei kitų buvusios Sovietų Sąjungos respublikų. Kazachų tautinei mažumai save priskiriantys Lietuvos piliečiai gyveno Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Telšių, Utenos apskrityse.

Pastaraisiais metais dėl darbo jėgos migracijos iš Centrinės Azijos valstybių ženkliai pagausėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje turinčių kazachų. Kaip rodo Migracijos metraščio duomenys 2024 m. sausio mėnesį laikinai Lietuvoje gyvenančių kazachų skaičius siekė iki 3100.

VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS. Nuo 2009 m. veikia Lietuvos kazachus vienijanti Lietuvos kazachų bendrija „Nursaulė“. Šios bendrijos pagrindiniai tikslai – telkti Lietuvoje gyvenančius kazachų kilmės žmones, skatinti jų tarpusavio bendravimą, ugdyti tautinę savimonę, puoselėjant gimtąją kazachų kalbą, kultūrą, tradicijas, stiprinti dialogą bei draugišką sambūvį tarp įvairių tautybių ir konfesijų atstovų Lietuvoje. Šios bendrijos veikloje dalyvauja ne tik išeiviai iš Kazachstano ir jų palikuonys, bet ir tie, kurie laiko save kazachų kultūros bičiuliais ir jaučia dvasinio bendravimo poreikį bei nori prisidėti prie kazachų kalbos ir tradicijų puoselėjimo bei sklaidos. Lietuvos kazachų bendrija „Nursaulė“ palaiko aktyvius ryšius su kitų šalių kazachų organizacijomis, dalyvauja Pasaulio kazachų asociacijos veikloje.

Naujieji kazachų migrantai atvažiavę į Lietuvą po 2021 m. visuomeninių organizacijų kurti neskuba. Jiems kol kas aktualiausi yra darbo paieškos, socialiniai, valstybinės kalbos mokymosi klausimai. Naujai atvykusiems tautiečiams įvairiais klausimais padeda ir konsultuoja Lietuvos kazachų bendrijos „Nursaulė“ nariai.

KALBA. Kazachų kalba priklauso tiurkų kalbų vakarų grupės kipčiakų pogrupiui.

ATMINTINOS DIENOS. Lietuvos kazachai mini Kazachstano Nepriklausomybės dieną gruodžio 16-ąją. Kovo 22 d. švenčia Nauryz – Naujuosius Metus, kurie pagal Rytų kalendorių sutampa su pavasario lygiadieniu ir simbolizuoja pavasario atsinaujinimą, derlingumą, draugystę. Kelias dienas trunkančios Nauryz šventės tradicijos ir papročiai siekia 2 tūkst. metų. Švęsdami nacionalines šventes, bendruomenės nariai pasipuošia tautiniais drabužiais, kuriems būdingos ryškios spalvos: mėlyna, geltona, raudona, žalia; dėvima tradicinė kepurė, vadinama saukele, puošta tradiciniu kazachišku ornamentu ir gausybe visokių plunksnų.

Kazachai išlaikė savitų tradicijų ir papročių, susijusių su svarbiausiais gyvenimo įvykiais: vestuvėmis, vaiko gimimu, jo auklėjimu bei mirusiųjų pagerbimu.

Per amžius buvo tikima, kad pirmosios 40 dienų kūdikiui yra pačios pavojingiausios, todėl prie lopšio degama lemputė, sauganti jį nuo pikto. Nuo gimimo praėjus 40 dienų, atliekamas kyrkynan šygaru – išvedimas iš 40 dienų, kuomet kūdikis maudomas sūriame vandenyje, o po maudynių 40 šaukštų laistomas ritualiniu vandeniu.

PATIEKALAI. Kazachų virtuvė garsėja didele mėsos patiekalų įvairove bei sveikatai naudingais rauginto pieno gėrimais: kumysu – kumelės pieno, šubatu – kupranugario pieno ir airanu – karvės pieno.