Latviai

Paskutinio surašymo duomenimis, Lietuvoje 2021 m. gyveno 1572 latvių tautybės asmenys. Daugiausia latvių yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje bei Akmenėje, Joniškyje.

ISTORINĖS SĄSAJOS. Lietuvius ir latvius sieja ilgalaikiai istoriniai ir kultūriniai ryšiai. Jau prieš kelis šimtmečius į Vilniaus universitetą vykdavo studijuoti latviai katalikai iš Latgalos. Nemažai latvių mokėsi Vilniaus karo mokykloje (generolai J. Baluodis, M. Hartmanis, kt.), Vilniaus mokytojų institute (pedagogai J. Davis, V. Zalytis, J. Fridrichas), Vilniaus katalikų dvasinėje seminarijoje (kun. D. Pujatas). Su Vilniumi susijęs žymus latvių kultūros veikėjas, poetas, dramaturgas, lietuvių literatūros vertėjas į latvių kalbą Janis Rainis. Vilniuje gyveno ir dirbo žymus latvių folkloristas Janis Spruogis, baltistas, etnografas prof. Eduardas Volteris ir kt.

1585 m. Vilniuje išleista pirmoji latviška knyga – Petro Kanizijaus „Mažojo katekizmo“ vertimas.

VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS. Pirmosios latvių draugijos ėmė steigtis XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Skuode, Mažeikiuose ir Žeimelyje veikė latvių kultūros būreliai, latvių draugijos Vilniuje ir Kaune. 1923 m. Kaune susikūrė Lietuvių ir latvių vienybės draugija. Aktyvūs buvo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto studentai latviai, įkūrę latvių studentų korporaciją „Sidrabenia“. 1935 m. Kaune įsteigta Lietuvos latvių sąjunga, vienijusi 25 Lietuvoje veikusias latvių organizacijas. Lietuvos latvių sąjunga atstovavo latvių interesams Lietuvos institucijose, vykdė kultūrines ir nacionalinį identitetą stiprinančias priemones. Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos latvių draugijos ir organizacijos buvo uždarytos. Savo veiklą jos atgaivino tik 9-ojo dešimtmečio pabaigoje, kai akademinės visuomenės iniciatyva buvo atkurta tarpukariu veikusi Lietuvių ir latvių vienybės draugija. 1989 m. Kaune įsteigtas klubas „Daugava“, Latvių klubas Vilniuje (nuo 1993 m. tapęs Vilniaus latvių draugija). Į bendrijas ėmė burtis Klaipėdoje, Palangoje bei Šventojoje gyvenantys latviai.

Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi latvių visuomeninės organizacijos: Klaipėdos apskrities latvių asociacija „Atpūta“ ir Vilniaus latvių draugija, kuriai nuo 1994 m. vadovauja Gunta Rone – ilgametė Tautinių bendrijų tarybos narė, nuo 2015 m. iki 2019 m. šios tarybos pirminkė. Latvių visuomeninės organizacijos rūpinasi Lietuvos latvių tautinio identiteto, kultūros, tradicijų ir papročių  išsaugojimu, siekia ugdyti narių atsakomybę už savo etninės kultūros, istorinės atminties išsaugojimą bei populiarinimą, skatina jų pilietiškumą, plėtoja tarpkultūrinį dialogą, atskleidžiant istorinę daugiakultūrę Lietuvos ir Latvijos valstybių sanklodą. Latvių visuomeninės organizacijos palaiko glaudžius ryšius su kitų šalių latvių draugijomis. Vilniaus latvių draugija priklauso Pasaulio Latvijos draugijų sąjungai, dalyvauja Pasaulio latvių draugijų konferencijose Rygoje.

ŠVIETIMAS. Nuo 2015 m. prie Vilniaus latvių draugijos veikia vaikų klubas, buriantis įvairaus amžiaus latviškų šaknų turinčius vaikus. Čia vaikai mokomi latvių kalbos, istorijos, latviškų dainų ir šokių, supažindinami su tautinėmis tradicijomis ir papročiais, koncertuoja įvairiomis Latvių draugijos progomis.

ATMINTINOS DIENOS. Lietuvos latviai švenčia Šv. Velykas, Atvelykį, Lygos dieną (birželio 23 d.),  mini mitologinio didvyrio Lačplėsio (lapkričio 11 d.), Latvijos Nepriklausomybės (lapkričio 18 d.) dienas. Kartu su lietuviais švenčia Baltų vienybės dieną (rugsėjo 22 d.), Šv. Kalėdas.

RELIGIJA. Dauguma Lietuvos latvių yra evangelikai liuteronai.

PATIEKALAI. Latvių nacionalinėje virtuvėje ryškios dvi tradicijos: miestietiškoji vokiečių bei kaimiškoji latvių. Šias tradicijas atspindi populiariausi latvių patiekalai: rauginti kopūstai, marinuotos ir raugintos daržovės, kruopų ar bulvių košė – putra, rauginto pieno sriuba – skabputra.