Romai

2021 m. duomenimis Lietuvoje gyveno  2 251 romas. Vilniuje gyvena beveik ketvirtadalis Lietuvos romų.

ISTORINĖS SĄSAJOS. XVI a. romai jau gyveno LDK teritorijoje. Dalis jų klajojo, dalis gyveno sėsliai. Bajorų žemėse ir miestuose  sėsliai gyvenantys romai užsiimdavo amatais, prekiavo, prižiūrėjo arklius, dirbo žemę ir buvo laikomis savais. Po trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo prijungus Lietuvą prie Rusijos imperijos, romai buvo paversti valstybiniais valstiečiais, buvo priimami vis griežtesni įstatymai, draudžiantys jiems klajoti. Nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje (1918-1940), žymiausio tarpukario romų kultūros tyrinėtojo Izidoriaus Kisino tvirtinimu, romai buvo ,,visateisiai piliečiai“, jie turėjo lietuviškus pasus, bet privalėjo gyventi tų valsčių, kur buvo prirašyti, ribose. Antrasis pasaulinis karas tapo didžiule tragedija Lietuvos romų bendruomenei. 1942 m. nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje prasidėjo masiniai romų areštai. Sulaikyti romų kilmės asmenys buvo gabenami į koncentracijos stovyklas ir darbams į Vokietiją ir Prancūziją. Iš viso iš Lietuvos deportuota maždaug tūkstantis romų. Kartu su žydais romai buvo naikinami ir Lietuvos teritorijoje. Remiantis oficialiais duomenimis, iš viso nacistinės Vokietijos okupacijos metais Lietuvoje nužudyta apie 500 romų arba maždaug kas trečias Lietuvos romas.

VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS. Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, romai, kaip ir kitos tautinės mažumos, pradėjo burtis į nevyriausybines organizacijas ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Pirmoji romų organizacija - Vilniaus čigonų bendrija buvo įkurta 1992 m. Šiuo metu veikia šios romų organizacijos: Lietuvos romų bendruomenė, įkurta 2014 m.; Šiauliuose nuo 2013 m. veiklą vykdo Romų integracijos centras; 2021 m. Panevėžyje įsteigta asociacija ,,Romų bendruomenė“. Šių organizacijų lyderiai aktyviai įsitraukia į visuomeninę ir politinę veiklą. Bendradarbiaudami su valstybės ir savivaldybių institucijomis, žiniasklaida, jie aktyviai sprendžia romų bendruomenės klausimus ir pristato romų kultūrą visuomenei. 2019 m., sutelkusios jėgas ir bendradarbiaudamos su valstybės institucijomis, romų organizacijos pasiekė, kad rugpjūčio 2-ąją minima Romų genocido atminimo diena būtų oficialiai pripažinta ir įtraukta į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymą.

ATMINTINOS DIENOS. Lietuvos romai mini Tarptautinę romų dieną – balandžio 8-ąją; Romų genocido dieną – rugpjūčio 2-ąją; Romani kalbos dieną – lapkričio 5-ąją.

KALBA. Romų kalba labai sena. Ji vadinama Romani, Romanes arba Romani čhib.  Kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos indoarijų kalbų atšakai. Joje yra skolinių iš tų šalių, per kurias romai keliavo link Europos. Lietuvos romų kalboje rasime  baltarusių, lenkų, lietuvių, rusų kalbų žodžių. Lietuvoje yra paplitusios trys romų kalbos tarmės: Lietuvos romų (litóvska romá), Latvijos romų (lotfítka romá) ir kotliarų. Lietuvos romų tarmė yra didžiausia pagal ja kalbančiųjų skaičių ir vartojama visoje Lietuvoje ir net už jos ribų – Lietuvos ir Baltarusijos (pvz., Ašmenoje), Lietuvos ir Rusijos (Kaliningrado sritis) paribyje.  Latvijos romų (lotfítka romá) tarmė yra paplitusi Šiaurės Lietuvoje: pagrindinės vietovės, kur kalbama šia tarme, yra Šiauliai, Žagarė, Mažeikiai. Tarmė taip pat priklauso šiaurės rytų romų tarmių grupei ir yra gana artima litóvska romá tarmei, bet istoriškai buvo stipriai paveikta latvių kalbos.  Kotliarų tarmė priklauso šiaurės vlachų romų tarmių grupei ir susiformavo rumunų kalbos teritorijoje. Ji labai skiriasi nuo kitų dviejų Lietuvos romų kalbų; ja kalba apie 200 romų tautybės asmenų Vilniuje ir jo apylinkėse.

RELIGIJA. Romai neturi bendros religijos – išpažįsta dominuojančią gyvenamojoje teritorijoje. Litóvska romá (Lietuvos romai) – istorinė ir pati gausiausia Lietuvos romų etninė grupė bei lotfítka romá (taip save vadina pasienyje su Latvija gyvenantys romai) yra katalikai; kotliárai – po II pasaulinio karo iš dab. Moldavijos teritorijos į Lietuvą atsikėlę romai – stačiatikiai.

PATIEKALAI. Romų patiekaluose naudojama daug aštrių prieskonių. Vienas iš tradicinių patiekalų – šiupininė sriuba, į kurią dedama vištienos, keptų bulvių, žalių žirnių.