Rusai

Rusai – viena gausiausių tautinių bendruomenių Lietuvoje. Visuotinio 2021 m. Lietuvos Respublikos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena apie  141 tūkst. rusų tautybės žmonių. Jie gyvena visoje teritorijoje, tačiau daugiausia – didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune. Gausi yra Visagino rusų bendruomenė.

ISTORINĖS SĄSAJOS. Į Lietuvą rusai kėlėsi skirtingais laikotarpiais ir keliais etapais. 1350 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas antrą kartą vedė Tverės kunigaikštytę Julijoną, kuri buvo uoli krikščionė ir skatino stačiatikybę Lietuvoje. Jai remiant, buvo pastatyta cerkvė Trakuose, Švč. Trejybės cerkvė Vilniuje. Valdant Algirdui, Lietuvos sostinėje atsirado Šv. Nikolajaus Stebukladario palaikų Pernešimo, Šv. kankinės Paraskevės cerkvės, Skaisčiausiosios Dievo Motinos soboras.

Stačiatikybę puoselėjo ir LKD kunigaikštienė Jelena. Jos valia pastatyta Apreiškimo Marijai cerkvė ir, kaip tvirtina kai kurie šaltiniai, Šv. Dvasios vienuolynas Vilniuje. XV–XVI a. pradžioje į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtį įėjo dalis etninių rusų žemių ir jų gyventojai. Politiškai priklausomos nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, rusų žemės išlaikė savo kultūrines tradicijas. Antrojoje XVI a. pusėje iš Rusijos į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę emigravo daug kilmingų kunigaikščių, stačiatikių religinių oponentų, laisvamanių, valstiečių, o XVII–XVIII a. – miestiečių, amatininkų, pirklių. XV a. rusų pirkliai dažnai svečiavosi Vilniuje, kur turėjo savo prekių sandėlius. Iki XVII a. rusų migracija į Lietuvą nebuvo masiška, tačiau nuolatinė.

Po cerkvės reformos, įvykusios XVII a., į Lietuvą ėmė masiškai keltis sentikiai. XVIII a. šiaurės vakarinėje ir pietrytinėje LDK dalyse susikūrė didelės ir gerai organizuotos bepopių ir popininkų sentikių bendrijos. Po 1772 m. Abiejų Tautų Respublikoje buvo iki 180 tūkst. įvairių pakraipų rusų sentikių, kurie sudarė vieną iš didžiausių etnokonfesinių mažumų. Bajoriškoje Abiejų Tautų Respublikoje sentikiai buvo laikomi laisvais žmonėmis, prieglobsčio ieškančiais Rusijos pabėgėliais, religiniais disidentais. XVIII a. sentikiai bepopiai plėtojo raštiją ir literatūrinę kūrybą. Sentikių kultūroje pradėjo reikštis ir modernistinė orientacija, atsirado naujų literatūros žanrų: viešieji pamokslai, istorinis pasakojimas, biografija, liudininkų užrašai ir kiti. Istorinės aplinkybės taip susiklostė, kad Lietuva per paskutiniuosius tris amžius net 170 metų buvo Rusijos sudėtyje. XIX a. caro vykdoma valstybės politika lėmė dar vieną rusų kėlimosi į Lietuvą bangą. Po 1831 m. ir 1863 m. sukilimų Lietuva buvo pradėta aktyviai rusinti. Sukilimų dalyviai buvo deportuojami, o į jų gyventas vietas keliami rusų kolonistai. Po bolševikinio perversmo Rusijoje 1917 m. rusų aristokratija, karininkai, valdininkai, pasiturintys žmonės emigravo į įvairias šalis, taip pat ir į Lietuvą. Sovietiniu laikotarpiu Lietuva buvo tapusi tikslo šalimi imigrantams iš rytinių Sovietų Sąjungos respublikų, taip pat ir iš Rusijos. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, nedidelė imigracija išliko. Rusai išsaugojo savo autentišką kultūrą, kalbą, aktyviai dalyvauja kultūriniame, visuomeniniame ir politiniame šalies gyvenime.

VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS. Lietuvoje įvairią veiklą vykdo daugiau nei 30 rusų organizacijų. Jos veikia visoje šalyje ir užsiima kultūros, švietimo, sporto, vaikų ir jaunimo, labdaros bei kitomis veiklomis. Savo veikla organizacijos siekia išsaugoti rusų kultūrą kaip Lietuvos kultūros dalį, kuriai yra būdingos profesionalios šiuolaikinės miesto kultūros formos –autorinė muzika, menai. Daugybę įvairiausių kultūrinių ir švietimo renginių surengė rusų nevyriausybinė organizacija Lietuvoje – Rusų kultūros centras, veikiantis nuo 1988 metų. Dėl savo veiklos yra gerai žinomas nuo 1989 m. Kaune veikiantis  Mstislavo Dobužinskio daugiakultūrinis centras. Nuo 2001 m. vykstatarptautinė vasaros kūrybinė stovykla – meistriškumo kursai „Tradicija”, skirta folkloru ir tautinėmis tradicijomis besidomintiems žmonėms. Įvairių ir įdomių veiklų vykdo ir kitos nevyriausybinės organizacijos.

KULTŪRA. Lietuvoje gyveno nemažai žymių rusų kultūros, mokslo, politikos veikėjų. 1884 m. į Markučių dvarą atsikėlė gyventi Grigorijus Puškinas, poeto Aleksandro Puškino sūnus, vedęs Rusijos susisiekimo ministro A. Melnikovo dukterį. Kartu jis atsivežė ir tėvo daiktų, kurie iki šiol saugomi muziejuje. Markučių dvaro muziejaus ansamblį sudaro buvęs dvaro gyvenamasis namas, 18 ha parkas su tvenkiniais, šeimyninės kapinaitės, Šv. Varvaros koplyčia ir paminklas A. Puškinui. Memorialinę ekspoziciją sudaro 6 autentiškai apstatyti XIX a. pabaigos kambariai. Markučių dvaro muziejuje saugoma daugiau nei 8000 eksponatų – tai perimtos Grigorijaus ir Varvaros šeimos palikimo vertybės (XIX a. pab. – XX a. pr.) bei muziejaus 1940 – 2005 metais įgyti eksponatai, tarp kurių yra 1984 metais perimtas iš paveldėtojų žymaus rašytojo ir vertėjo P. Antokolskio fondas – asmeninės bibliotekos knygos, rankraščiai, memorialiniai daiktai ir meno kūriniai (virš 2 000 vnt.). Muziejuje nuolat rengiamos dailės, literatūros, fotografijos, numizmatikos, taikomojo meno ir kitos parodos.

Tarpukariu ir vėliau daug rusų tautybės mokslininkų dirbo Vytauto Didžiojo universitete, kitose švietimo įstaigose. Labai greitai išmokęs lietuvių kalbą, Rusijos ir Lietuvos kultūros istorikas, filosofas Levas Karsavinas skaitė Europos kultūros istorijos kursą. Jis ir rašė lietuvių kalba. Lietuvoje L. Karsavinas parašė penkiatomę „Europos kultūros istoriją (nuo Viduramžių iki Reformacijos)“. Universitete dirbo ir kitų rusų specialistų: teisės profesorius Aleksandras Jaščenka, rusų kalbos lektorius Mykolas Banevičius (tikroji pavardė Podšibiakinas), mechanikos prof. Platonas Jankauskas ir kiti. Svariai prie tarpukario Lietuvos kultūros plėtotės prisidėjo istorikas Ivanas Lappo. Tapytojas Ivanas Trutnevas vadovavo Vilniaus piešimo mokyklai, išugdžiusiai nemažai žymių dailininkų. Ryški figūra Lietuvos kultūroje buvo žinomas peterburgietis Mstislavas Dobužinskis, dekoratoriumi dirbęs Lietuvos operos ir baleto teatre. Lietuvos teatro dailės istorijoje jis užima išskirtinę vietą, nes buvo vienas iš profesionaliosios scenografijos pradininkų. Jis taip pat dėstė Kauno meno mokykloje, dalyvavo kuriant lietuvišką herbą, vėliavą, pašto ženklus. Su Lietuva susijusios rusų teatro žvaigždės Vera Komisarževskaja ir Vasilijus Kačalovas. Lietuvos operos ir baleto teatre vyriausiuoju režisieriumi daug metų dirbo Teofanas Pavlovskis. Į Lietuvos operos ir baleto teatro istoriją įrašyti žinomi rusų kilmės menininkai: dainininkė Elena Čiudakova, šokėjai Vera Nemčinova , Olga Fedosova, Anatolijus Obuchovas  ir kiti atlikėjai. Pasaulyje gerai žinomi rusų kilmės Lietuvos džiazo muzikantai Olegas Molokojedovas, Leonidas Šinkarenka ir kiti. 2016 metais džiazo trio – Vladimiras Tarasovas, Vladimiras Čekasinas ir Viačeslavas Ganelinas (pastarasis – žydų bendruomenės atstovas) yra apdovanoti Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Romansų mylėtojai su malonumu klausosi Liubos Nazarenko (1964 – 2020) įrašų. Platų savo ištikimų gerbėjų ratą turi grupė „Lemon Joy“ ir jos lyderis Igoris Kofas, grupė „Biplan“, kiti popmuzikos, roko bei kitų žanrų atlikėjai.

LITERATŪRA. Nemažą vietą kultūriniame gyvenime užima rusų literatūra. Buvo sukurta įvairių pasakėčių, tragedijų ir dramų, poemų, apysakų ir apsakymų, apybraižų ir atsiminimų. Jie visi sudaro turtingą rusų literatūros biblioteką.

Paminėtini keli literatūros kūrėjai. Tai iš Austrijos kilęs Pavelas Kukolnikas, vokiečių riterių giminės palikuonis Vasilijus fon Rotkirchas, Peterburge gimęs Aleksandras Navrockis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų įpėdinis Aleksandras Žirkevičius, rašytojas ir žurnalistas Arkadijus Buchovas, tarpukario Vilniaus rusų literatūrinio gyvenimo įžymybės: Viačeslavas Bogdanovičius ir Dorofėjus Bochanas, poetai Vasilijus Selivanovas ir Konstantinas Oleninas.

ŠVIETIMAS. Tautinių mažumų švietimas gimtąja kalba sudarė sąlygas Lietuvos rusams išsaugoti ir puoselėti savo tapatybę. Lietuvoje 2022/2023 mokslo metais veikė  26  bendrojo lavinimo mokyklos ir gimnazijos rusų mokomąja kalba. Didžioji dalis jų yra Vilniaus m. savivaldybėje – 16, kitos veikia Klaipėdos m., Šalčininkų, Trakų, Vilniaus rajonų ir Visagino savivaldybėse. Jose mokosi apie 13 500 moksleivių.

1798–1799 mokslo metais Vilniaus vyriausiojoje mokykloje, kaip tuomet vadinosi Vilniaus universitetas, buvo pradėtas rusų kalbos dėstymas. 1803 m. Vilniaus universitete buvo įkurta rusų kalbos ir literatūros katedra. Tiesa, pirmasis profesorius šioje katedroje pradėjo dirbti tik 1805 m.  2003 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedra pažymėjo savo 200 metų jubiliejų. 2007 m. ji trumpam buvo pervadinta į Slavistikos katedrą, šis pavadinimas grąžintas 2022 m.

Vilniaus pedagoginiame institute 1945 m. buvo įkurtas rusų kalbos ir literatūros fakultetas. Nuo 2009 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Filologijos fakultete pradėjo veikti Rusų filologijos ir didaktikos katedra bei Rusų literatūros ir tarpkultūrinės komunikacijos katedra. 2011 - 2018 m. Lietuvos edukologijos universitete rusų kalbos mokytojus rengė Rusų filologijos ir tarpkultūrinės komunikacijos katedra.

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje: 2019 - 2025 m.  vykdoma anglų ir kitos užsienio kalbos (rusų) pedagogikos programa. Taip pat studentai rusų kalbą gali studijuoti kaip pasirenkamąjį dalyką iš užsienio kalbų pogrupio.

ŽINIASKLAIDA. Lietuvoje tautinių mažumų bendruomenės, taip pat ir rusų bendruomenė, gali skaityti žiniasklaidą gimtąja kalba. Šalyje leidžiami įvairaus pobūdžio laikraščiai rusų kalba („Ekspress-nedelia“, „Obzor“, „Litovskij kurier“, „Pensioner“, „Šalčia“ ir kt.) bei žurnalai („Domašnij doktor“, „Odnako žyzn“ ir kt.), taip pat leidiniai, skirti kryžiažodžių, įvairių užduočių sprendimui.

LRT televizija ir radijas transliuoja publicistines ir žinių laidas rusų kalba. Laida rusų kalba – kiekvieną dieną per LRT radiją. Televizijos laida „Mūsų rusų gatvė“ (kiekvieną šeštadienį per LRT PLIUS, turinys teksto forma atsiranda portale). Socialiniai tinklai: Facebook, Telegram.

Nuo 2022 m. birželio Lietuvoje transliuojamas „TV3 Plus“ kanalas rusų kalba, kurio žiūrovai gali matyti įvairaus rusiškai įgarsinto pramoginio turinio – TV laidų, serialų ir filmų, kurie yra įsigyti ne iš Rusijos.

Galima klausytis „Radio R“ radijo stoties rusų kalba, transliuojančios naujienas, muziką (https://radior.lt/).

Nuo 2008 m. informacija rusų kalba viešinama internetiniame naujienų portale https://www.delfi.lt/ru. Internetiniai naujienų portalai LRT ir 15min.lt turi svetainių versijas rusų kalba: https://www.lrt.lt/ru/novosti ir https://www.15min.lt/naujienos/15min-ru.

Internetines versijas turi savaitraščiai rusų kalba www.nedelia.lt, www.obzor.lt, veikia kitos, regioninės internetinės žiniasklaidos priemonės rusų kalba.

RELIGIJA. Be visuomeninių organizacijų veiklos, svarbi ir dvasinio kultūrinio gyvenimo sritį sudaro rusų religinių bendruomenių veikla. Pagal religinę priklausomybę dauguma rusų yra stačiatikiai (ortodoksai) ir sentikiai. 2021 m. stačiatikiams (ortodoksams) save priskyrė 105,3 tūkst. (3,8 proc.), o sentikiams – 18,2 tūkst. (0,7 proc.) Lietuvos gyventojų. Atkūrus Nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė tikintiesiems sugrąžino jiems priklausiusį turtą, maldos namus. Kasmet remiamos religinės bendruomenės. Lietuvoje veikia apie 41 stačiatikių ortodoksų ir 58 sentikių religinės bendruomenės. Vilniuje veikia rusų stačiatikių vyrų ir moterų vienuolynai, religinės visuomeninės organizacijos, leidžiama religinė spauda ir literatūra.

Konstantinopolio patriarchato stačiatikių bendruomenė į Lietuvą grįžta po kelių šimtų metų pertraukos. Patriarchato veikla buvo nutraukta prieš maždaug 300 metų. Konstantinopolio patriarchato bažnytinė struktūra Lietuvoje baigta kurti 2024 m. sausio pradžioje, kai į šalį atvyko egzarchato vadovas. Apie planus Lietuvoje atkurti Maskvai nepavaldų stačiatikių egzarchatą 2023 m.  kovą pranešė šalyje viešėjęs Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I.

Stačiatikiai ir sentikiai šv. Kalėdas, Verbų sekmadienį, šv. Velykas ir kitas religines šventes švenčia pagal Julijaus kalendorių. Sulaukę šv. Velykų, stačiatikiai renkasi prie stalo, ant kurio anksti rytą, Kristui prisikėlus, dedamas pašventintas maistas – kiaušiniai, kurie turi būti kuo raudonesni, nes simbolizuoja Kristaus kraują; saldumynai ir pagrindinis Velykų patiekalas – pascha, kuri gaminama iš varškės, grietinėlės, cukraus, kiaušinių, džiovintų uogų ir riešutų. Velykinį stalą visada puošia mielinis pyragas – kulič, kuris turi būti visuomet aukštas ir apvalios formos. Jo viršus padengiamas glaistu arba cukraus pudra.

PATIEKALAI. Rusų virtuvei būdinga kepinių įvairovė: pyragai ir pyragėliai, riestainiai, sausainiai, miltiniai blynai ir kt. Iš prėskos tešlos kepami blyniniai pyragai, virtinukai, blyneliai. Nacionalinėje rusų virtuvėje labai mėgstama arbata. Rusijoje arbatos gėrimas išsivystė į atskirą kultūrą, kurioje naudojami specifiniai indai, kaip, pavyzdžiui, samovaras. Arbata geriama saldinta, kartais į ją dedama uogienė. Anksčiau buvo paplitęs paprotys arbatą iš puodelio pilti į lėkštelę ir siurbčioti iš jos.