2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena 2 142 totoriai. Gausiausios totorių bendruomenės yra įsikūrusios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Vilniaus, Alytaus, Trakų raj.

ISTORINĖS SĄSAJOS. Lietuvos totoriai – išeiviai iš Aukso ordos, Krymo chanato palikuonys. Jų įsikūrimas Lietuvoje siejamas su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu, kuris XIV a. pab. pakvietė ir Trakų bei Vilniaus apylinkėse įkurdino kelis šimtus kilmingų totorių šeimų. Pagrindinė totorių veikla buvo karyba, diplomatinė tarnyba, sargyba. Totoriai sudarė asmeninę Vytauto sargybą, kartu su juo dalyvavo Žalgirio mūšyje. Dėl karinės tarnybos jie buvo atleisti nuo mokesčių, jiems buvo skiriama žemė, dvarai. Totoriai tarnavo LDK kariuomenėje, dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos kariniuose žygiuose, T. Kosčiuškos bei 1831 m. ir 1864 m. sukilimuose, 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovose. Vienas iš tarpukario Lietuvos kariuomenės kūrėjų – pulkininkas Chaleckis – totorius.

VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS.

1988 m. įsikūrė pirmoji Lietuvos totorių kultūros draugija, suvienijusi Vilniaus, Kauno, Alytaus, Nemėžio, Keturiasdešimties totorių kaimo ir Švenčionių totorių kultūros draugijas. Draugija įkurta siekiant organizuoti totorių visuomeninį judėjimą, atstatyti ir suremontuoti maldos namus.

1996 m. įkurta ir šiuo metu aktyviai veikia Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga. Ši organizacija vienija 11 totorių visuomeninių organizacijų: Alytaus apskrities totorių bendruomenę, Kauno apskrities totorių bendruomenę, Keturiasdešimt totorių kaimo totorių bendruomenę, Klaipėdos totorių bendriją „Nur“, Nemėžio totorių bendruomenę; Panevėžio totorių bendriją; Švenčionių krašto totorių bendruomenę; Trakų krašto totorių bendruomenę; VšĮ Klaipėdos totoriai; VŠĮ Lukiškių kraštas; VšĮ „Pas Totorius“. Sąjungos ir jos jungiamų organizacijų veikla apima informacijos apie Lietuvos totorius sklaidą, kultūros paveldo išsaugojimo bei atminties įamžinimo darbus, įvairių tautinės kultūros puoselėjimo priemonių organizavimą. Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga palaiko ryšius su Lietuvos valstybės institucijomis, vietos savivaldos įstaigomis, bendradarbiauja su tarptautinėmis totorių organizacijomis bei užsienio šalių totorių bendruomenėmis. Ypač aktyvūs ryšiai palaikomi su Lenkijos Gdansko L. Kryčinskio totorių kultūros centru, Baltarusijos totorių susivienijimu „Zikr al-Kitab“, Krymo totorių organizacija „Medžlisu“ ir kt. Nuo 1996 m. Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga leidžia mėnraštį ,,Lietuvos totoriai” (lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis), kuriame spausdinama medžiaga apie Lietuvos totorių bendruomenių veiklą. Šiuo metu šalyje iš viso registruotų totorių nevyriausybinių organizacijų yra 16. Be Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos ir jos jungiamų organizacijų šalyje dar veikia Asociacija „Totoriškas skonis“; Folkloro ansamblis „Alije“; Vilniaus apskrities totorių bendruomenė; Visagino totorių bendrija; VšĮ Totorių kultūros centras. Beveik visos totorių organizacijos labai aktyvios, kasmet teikia kultūros sklaidos projektus Tautinių mažumų departamentui prie LRV.

Keturiasdešimt totorių kaime, Nemėžyje ir Raižiuose veikia totorių bendruomenės namai. Juose susiburia totorių bendruomenė, organizuojamos tautinės šventės, parodos, edukacijos, kaupiami archyviniai dokumentai, visiems besidomintiems pristatoma Lietuvoje gyvenančių totorių istorija ir kulinarinis paveldas.

ŠVIETIMAS. Lietuvoje totorių tautinei kultūrai, tradicijoms ir istorijai pažinti veikia 5 totorių šeštadieninės-sekmadieninės mokyklos. Mokyklos veikia Kaune, Klaipėdoje, Nemėžyje (Vilniaus raj.), Vilniuje,  Visagine.

Nuo 1997 m. veikia Visagino kultūros centro „Gimtosios mokyklos“  totorių būrelis, kurį lanko totorių kilmės vaikai ir jaunimas. Būrelyje moksleiviai turi galimybę mokytis Kazanės totorių kalbos ir literatūros, papročių, apeigų, tautosakos, liaudiškos muzikos, šokių, senovinių amatų, žaidimų, Lietuvos totorių istorijos. Taip pat per kultūrines - edukacines veiklas siekiama ugdyti moksleivių pilietiškumą, pagarbą kitų tautų tradicijoms, skatinti vaikų ir jaunimo integraciją, tarpkultūrinį dialogą. Suburtas totoriškais liaudies muzikos instrumentais grojantis ansamblis, kuris dalyvauja miesto šventėse, tautinių mažumų renginiuose, kalendorinėse ir religinėse šventėse.

Nuo 2011 m. veikiaVšĮ Totorių kultūros centro sekmadieninė mokykla ir vaikų folklorinis ansamblis „Ilsu”. Sekmadieninės mokyklos mokiniai mokosi Pavolgio ir Krymo totorių folkloro – lyrinių ir apeiginių dainų (kalendorinių, vestuvinių), tautinių šokių, pasakų, legendų, mįslių, patarlių ir posakių,  mokosi totorių kalbos pagrindų ir nacionalinės virtuvės tradicijų. Folkloro ansamblis „Ilsu“ aktyviai dalyvauja Lietuvoje rengiamose festivaliuose bei konkursuose, gastroliuoja Kryme, Turkijos miestuose. Tradicija tapo VšĮ Totorių kultūros centro kasmet organizuojamos kūrybinės vasaros mokyklos Trakuose. Į šią mokyklą kasmet suvažiuoja totorių kilmės vaikai ir jaunimas iš visos Lietuvos.

Nuo 2014 m. veikia Klaipėdos totorių bendrijos „NUR” sekmadieninė mokykla, kurioje mokiniai supažindinami su totorių istorija, kultūra, papročiais ir tradicijomis, mokomi Kazanės totorių kalbos. Mokykla yra subūrusi vaikų ansamblį „Apipe“, kurį lankydami mokiniai turi galimybę giliau pažinti Kazanės totorių kalbą, dainas, šokius, tradicijas.  

2020 m.įkurtaNemėžio totorių bendruomenės sekmadieninė mokykla.Ši mokykla buria Nemėžyje ir jo apylinkėse gyvenančius totorių kilmės vaikus, siekdama išsaugoti totorių papročius, supažindinti su totorių senoviniais amatais, atgaivinti ir puoselėti tradicijas. Dalis mokinių mokosi totoriškų šokių ir dainų vaikų folkloro ansamblyje „Efsane“. Sekmadieninės mokyklos moksleiviai kasmet dalyvauja įvairiose edukacijose, vyksta į ekskursijas, mokykla bendradarbiauja su kitomis tautinių mažumų neformalaus ugdymo įstaigomis.

2023 m. įkurta Kauno apskrities totorių bendruomenės vaikų ir jaunimo šeštadieninė mokykla, kurioje numatoma Kauno apskrities totorių bendruomės vaikus ir jaunimą mokyti tautinių tradicinių amatų, kulinarinio paveldo, tradicinio siuvinėjimo, Lietuvos totorių istorijos, pasitelkus Krymo totorių patirtis mokyti totorių kalbos pradmenų.

KULTŪROS PAVELDAS

Lietuvoje jau daugiau kaip 620 metų gyvenantys totoriai išsaugojo savo tautinę savimonę, papročius. Bėgant metams totorių kultūra tapo Lietuvos kultūros dalimi, o kultūrinis totorių paveldas šiandien įrašytas į Lietuvos kultūros paveldo saugomų objektų sąrašus. Trakų istorijos muziejuje veikia nuolatinė Lietuvos totorių kultūros, istorijos ir meno ekspozicija. Totorių bendruomenės iniciatyva įkurtas virtualus Lietuvos totorių istorijos muziejus (www.ltim.lt) .

Lietuva – vienintelė Pabaltijo šalis, kurioje galima apsilankyti mečetėse. Totorių maldos namai – mečetės – veikia Nemėžyje, Kaune, Keturiasdešimties totorių kaime (Vilniaus raj.) ir Raižiuose (Alytaus raj).

Neatskiriama kiekvienos mečetės dalis ─ totorių kapinės. Senose totorių kapinėse niekada nepamatysite atitvertų vienas nuo kito kapų. Totorių išpažįstama religija skelbia visų žmonių lygybę prieš Dievą. Seniausi antkapiai, turintys užrašus, yra išlikę iš XVII a. antrosios pusės. Ant jų yra eilutės iš Korano, užrašytos arabiškais rašmenimis. Didžioji dalis Lietuvoje išlikusių senųjų totorių kapinių – įrašytos į saugomų Lietuvos kultūros paveldo objektų sąrašą.

Totorių bendruomenės iniciatyva 2008-2009 m. 14 senųjų totorių kapinių sužymėta paminkliniais atminimo akmenimis; 2009 m. Vilniuje ant Puslaidininkų fizikos instituto pastato kampo (Goštauto g. 11, Vilnius) atidengta memorialinė lenta, žyminti vietą, kurioje nuo XVI a. buvo Vilniaus Lukiškių totorių kapinės ir iki 1968 m. stovėjo mečetė;  2010 m. Raižiuose (Alytaus raj.), vienoje iš seniausių totorių gyvenviečių Lietuvoje, iškilmingai atidengtas paminklas kunigaikščiui Vytautui Didžiajam ir 600-osioms Žalgirio mūšio, kuriame kartu su lietuviais kovėsi ir totoriai, metinėms atminti. Totorių bendruomenė kultūros paveldo išsaugojimui skirtus projektus vykdo nuolat – tai parodos, tarptautinės konferencijos, seminarai, edukacijos, leidybiniai projektai ir kt.

Unikalus yra Lietuvos totorių rankraštinis palikimas. Tai – iš kartos į kartą Lietuvos totorių perduoti ir šiuos laikus pasiekę XVII a. vidurio – XIX a. religiniai ir pasaulietiniai totorių rankraščiai:Koranai(pagrindinė religinė knyga), tefsirai (Koranas su atpasakojimu, komentaru lenkų kalba tarp eilučių, padedančiu suprasti Korano turinį), chamailai (arabų bei turkų kalbomis rašyti maldų tekstai ir jų paaiškinimai baltarusių ir lenkų kalbomis) ir kitabai (didelės apimties knygos apie musulmonų apeigas, tradicijas), rašyti baltarusių ar lenkų kalbomis, naudojant arabų rašmenis (apie XVI a. Lietuvos totoriai prarado savo gimtąją kalbą). Ši totorių - slaviškai kalbančių musulmonų rankraštinė tradicija sudaro išskirtinį LDK kultūrinį palikimą.

RELIGIJA. Dauguma Lietuvoje gyvenančių totorių yra musulmonai sunitai. 1998 m. atkurtas Lietuvos musulmonų – sunitų dvasinis centras muftijatas.

PATIEKALAI. Lietuvos totoriai išlaikė savitą kulinarinį paveldą. Bene žinomiausi tradiciniai totorių patiekalai: šimtalapis saldus šventinis kepinys iš sluoksniuoos mielinės tešlos, koldūnai – kundum, moliūgų pyragas su mėsa, apeiginis apvalus paplotys primenantis blyną– džaima, chalva ir kiti.

Atnaujinimo data: 2024-08-21