Uzbekai

2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis Lietuvoje gyveno 157 uzbekų tautybę nurodę piliečiai. Daugiausiai uzbekų tautybės Lietuvos Respublikos piliečių gyvena Vilniuje, Visagine, Jurbarke, Kelmėje.

Pastaraisiais metais dėl darbo jėgos migracijos iš Centrinės Azijos valstybių ženkliai pagausėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje turinčių uzbekų. Kaip rodo Migracijos metraščio duomenys 2024 m. sausio mėnesį laikinai Lietuvoje gyvenančių uzbekų priskaičiuota daugiau kaip 8,2 tūkst.

VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS. Pirmosios Lietuvos uzbekų visuomeninės organizacijos ėmė kurtis 2001 metais. Tai Lietuvos uzbekų bendrija „Pachtakor“ (veikė iki 2023 m.) ir iki šių dienų aktyviai veikiantis Uzbekų kultūros centras bei jo padaliniai Vilniuje bei Visagine. Centro veikla apima uzbekų kultūros, tradicijų puoselėjimą ir sklaidą, bendruomenės narių tautinės savimonės stiprinimą, uzbekų istorinio, kultūrinio ir dvasinio paveldo pristatymą visuomenei ir tarpkultūrinio dialogo skatinimą, draugiškų kultūrinių ir dalykinių ryšių tarp Lietuvos ir Uzbekijos visuomeninių organizacijų plėtojimą. Uzbekų kultūros centro įkūrėjai yra filologai, žurnalistai ir garsūs Lietuvos muzikantai. Aktyviai dalyvaudamas Lietuvos kultūriniame gyvenime, šis centras palaiko glaudžius ryšius su Uzbekistano Respublikos ambasada Baltijos šalims (Rygoje), Tautinių mažumų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilniaus ir Visagino miestų savivaldybėmis, Uzbekijos draugystės ir kultūrinių-švietimo ryšių bendrijų su užsienio šalimis taryba, Uzbekija ir Lietuvos taryba, Uzbekų kultūros centru Estijoje, Taškento lietuvių bendruomene ir Lietuvių kultūros draugija Taškente. Glaudūs ryšiai su uzbekais, gyvenančiais ne etninėje tėvynėje, ir jų organizacijomis padeda išlaikyti ir vienyti kultūrines tradicijas, dalintis patirtimi ir gerąja praktika: organizuojami tarptautiniai konkursai, festivaliai, parodos, koncertai, rengiamos teminės paskaitos, seminarai ir konferencijos, supažindinančios Lietuvos gyventojus su uzbekų folkloru, istoriniu ir kultūriniu Uzbekijos paveldu.

Nuo 2004 m. kasmet rengiami Aldonos Dvarionaitės vardo Tarptautiniai jaunųjų pianistų ir mokytojų konkursai jau tapo tęstiniu tradiciniu renginiu Visagine. Konkursuose dalyvauja pianistai iš Lietuvos, Uzbekijos, kitų šalių. Nuo 2001 m. Uzbekų kultūros centras kasmet organizuoja taip pat tradicija tapusias uzbekų kultūros dienas, skirtas Uzbekijos Respublikos Nepriklausomybės dienai. Renginiui paruošiama įvairi kultūrinė programa, vyksta uzbekiško plovo šventė.

ŠVIETIMAS. Prie Uzbekų kultūros centro veikia šeštadieninė – sekmadieninė mokykla “Nur”, kurioje uzbekų kilmės vaikams ir jaunimui sudarytos galimybės susipažinti su uzbekų kultūra, tradicijomis. Mokykloje  mokoma uzbekiškų dainų, liaudies amatų, organizuojamos įvairios edukacijos, susitikimai.

ATMINTINOS DIENOS. Uzbekai mini šias valstybines šventes: sausio 14 d. – Tėvynės gynėjų dieną, gegužės 9 d. – Atminimo ir pagarbos dieną, rugpjūčio 31 d. – Represijų aukų dieną, rugsėjo 1 d. – Uzbekijos Respublikos Nepriklausomybės dieną. Taip pat švenčiamos tradicinės šventės, padedančios suburti bendruomenę, išlaikyti glaudų ryšį su gimtuoju kraštu ir neapleisti per amžius susiformavusių dvasinių uzbekų tautos vertybių, kurių pagrindiniai principai – pagarba vyresniems, svečiui, tolerancija ir pagalba. Viena ryškesnių uzbekų bendruomenės švenčių – Novrūzas, švenčiamas kasmet tarp kovo 20 ir 22 d. ir sutampantis su astronominiu pavasario lygiadieniu.

KALBA. Uzbekų kalba priklauso Altajaus kalbų šeimos tiurkų grupei. Raštui užrašyti naudojama tiek lotyniška abėcėlė, tiek kirilica.

RELIGIJA. Uzbekai išpažįsta islamą, dauguma uzbekų tautybės žmonių yra musulmonai sunitai.

PATIEKALAI. Uzbekų virtuvę galima skirti į dvi dalis, nes vasaros metu dažniausiai valgomos daržovės ir vaisiai bei iš jų gaminami įvairūs patiekalai, o žiemą − džiovinti vaisiai, marinuotos daržovės. Visus metus populiariausia uzbekų mėsa yra aviena ir iš jos gaminami patiekalai. Paplotėliai ir įvairių rūšių duona yra taip pat neatsiejama nuo uzbekų virtuvės. Duona dažniausiai valgoma su arbata, tačiau į paplotėlius neretai dedami įvairūs priedai: daržovės, vaisiai ar mėsa. Nacionalinės uzbekų virtuvės pasididžiavimas – šašlykas ir įvairių rūšių plovas, kurio gamyboje naudojamos kepintos daržovės, pakepintos mėsos gabalėliai ir ryžiai, taip pat kartais dedama razinų ar kitų vaisių. Tautiniai uzbekų valgiai − daržovių sriuba su aviena ir ryžiais (Mastava), avienos troškinys su daržovėmis (Žarkopas), uzbekiški kotletai (Tuhum Dulma), gariniai vyniotiniai, įdaryti avienos faršu, avienos čeburekai.