Vokiečiai

Remiantis 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena - 1 977 vokiečių tautybės asmenys, dauguma jų – Klaipėdoje ir Šilutėje, taip pat Tauragėje, Vilniuje, Kaune.

ISTORINIAI RYŠIAI. Pirmųjų vokiečių gyvenviečių atsiradimas Lietuvos istorinėse žemėse siejamas su kryžiuočių ordino ekspansija XIII a. į Rytų Prūsiją ir Klaipėdos kraštą (senieji Klaipėdos krašto gyventojai – memelenderiai). Nuo XIV a. į Lietuvą ėmė keltis vokiečių amatininkai ir pirkliai. Vokiečiai tarnavo didžiojo kunigaikščio rūmuose ir kanceliarijoje, buvo kunigaikščių patarėjais, raštininkais, sekretoriais. Lietuvos labui dirbo daug vokiečių kilmės iškilių asmenybių: mokslininkas Teodoras Grotusas, rašytojas ir dramaturgas Hermanas Zudermanas, rašytojas Johanesas Bobrovskis, poetas Simonas Dachas, poliglotas Jurgis Zauerveinas ir kt. Šilutės rajone, Macikų kaime, kur gimė ir gyveno rašytojas Hermanas Zudermanas, įrengta memorialinė ekspozicija. Vilkyškiuose (Pagėgių sav.) įkurtas rašytojo Johaneso Bobrovskio muziejus, Klaipėdos Teatro aikštėje atstatytas Simono Dacho fontanas.

VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS. 1988 m. susikūrė pirmoji Lietuvos vokiečių visuomeninė kultūrinė organizacija, besirūpinanti vokiečių kilmės Lietuvos gyventojų kultūros, švietimo, tikybos klausimais. 1996 m. buvo įkurta Šilutės rajono vokiečių kilmės gyventojų bendrija „Heide“, 1997 m.  - Klaipėdos vokiečių bendrija (Simono Dacho namai).  Šiuose vokiečių kultūros  centruose buvo vykdoma veikla, kuria siekiama išlaikyti vokiečių tautinę tapatybę, puoselėti vokiečių tautos tradicijas ir papročius, plėtoti lietuvių ir vokiečių tarpusavio supratimą. Šiuo metu šalyje registruotos 5 nevyriausybinės vokiečių organizacijos: Asociacija Deutscher Kultur Verein Memel, Klaipėdos Vokiečių bendrija (Simono Dacho namai); Šilutės rajono vokiečių kilmės gyventojų bendrija „Heide“, Vokiečių kultūros bendruomenė „Heimatgruss“; Kėdainių vokiečių kalbos ir kultūros asociacija "Edelveisas 1700". Visuomeninės organizacijos įgyvendina kultūrines programas, rengia tautiečių susitikimus, seminarus, draugystės vakarus, skleidžia vokiečių kultūrą, plėtoja kultūrų dialogą. Tradicija tapo Klaipėdoje kasmet rengiamos Vokiečių kultūros dienos. Vilniuje veikia vokiečių meno saviveiklos kolektyvas – choras „Heimatgruss“. Choro kolektyvas kasmet dalyvauja Baltijos šalių vokiečių bendrijų chorų festivalyje, Lietuvos  tautinių mažumų kultūros dienų renginiuose. Visuomeninę veiklą plėtoja ir šalies evangelikų liuteronų bei evangelikų reformatų religinės bendruomenės. Veikia Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacija, Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija ir kt.

ŠVIETIMAS. Klaipėdoje veikia Hermano Zudermano gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla, vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas lietuvių ir vokiečių kalba, Gimnazijos vizija - inovatyvi bendruomenė, siekianti pozytivaus ugdymo ir puoselėjanti vokiečių kalbą ir kultūrą. Gimnazijoje mokosi apie 860 mokinių.

Visagine veikia vokiečių neformalaus ugdymo įstaiga - Visagino tautinių bendrijų centro „Gimtoji mokykla“ vokiečių klasė.

ATMINTINOS DIENOS. Lietuvos vokiečiai mini Vokietijos susivienijimo dieną (spalio 3 d.).

RELIGIJA. Dauguma Lietuvos vokiečių priklauso evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų religinėms bendruomenėms. Nepriklausomybės laikotarpiu tikintiesiems grąžinti maldos namai.