Paroda „Mozės klajonės“

Tautinių mažumų departamentas prie LRV bei Žydų bendruomenė "Vilnius - Lietuvos Jeruzalė" kviečia aplankyti Tautinių bendrijų tarybos pirmininko Daumanto Levo Todeso pristatomą parodą „Mozės klajonės“, kuri yra nuoroda į vieną iš Lietuvos žydų skulptoriaus Jakovo Bunkos darbų.

Jakovas Bunka (1923-2014) - tautodailininkas, savo kūryboje nagrinėjantis holokausto temą. Bunka, be kita ko, sukūrė skulptūrą, vaizduojančią Mozę su Dekalogo lentelėmis ir svarbiausiais judaizmo simboliais - menora ir Dovydo žvaigžde, kuri 1986 m. buvo pastatyta Platelių kaime, siekiant įamžinti 30 žydų tautybės gyventojų, nužudytų Antrojo pasaulinio karo metais. 2016 m. skulptūra sugriuvo - iš jos pavyko išgelbėti tik originalią Mozės galvą, kuri vėliau buvo restauruota ir išsaugota.

Paroda lankytojų lauks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sausio 19 - kovo 5 dienomis.

Daumantas Todesas: Mozės klajonės Žiežmariuose

Santara. Laida apie Lietuvos žydus Telšių Ješivoje pristatyta paroda „Mozės klajonės Pradžia“



Aurimo Švedo pasisakymas per parodos "Mozės Klajonės" atidarymą Nacionalinėje Martyno Mažvydo Bibliotekoje 2023 sausio 19 d.

Kodėl Daumanto Todeso kvietimas į Mozės klajones svarbus mums visiems?

Pirmas argumentas. Kelionės metu užduodami pamatiniai klausimai. 
Kalbėdamas apie savo sumanymą Daumantas sako labai svarbius žodžius: „Mozės paieškos reiškia kiekvieno mūsų gyvenimo tikslo ir prasmės ieškojimą“. 
Kitaip sakant – Daumantas kviečiau mus visus mąstyti apie mūsų buvimo laiko upės tėkmėje prasmę. Tai veiksmas, kurį istorijos teoretikai vadina istoriniu mąstymu.
Žiūrėdamas į Mozės veidus aš mąstau apie keturis dalykus. Aš galvoju apie savo ir mūsų visų tapatybę; aš mąstau apie tai, kaip mes galime toliau gyventi kartu nors esame pridengti mūsų tėvų ir senelių patirtų siaubingų dalykų atminties šešėlio; aš svarstau apie kaitos ir tęstinumo sąveiką mūsų gyvenimuose; pagaliau – esu priverstas pripažinti, kokia mūsų takioje, nuolat kintančioje dabartyje yra svarbi tradicija, kuri veikia lyg kompasas neleidžiantis mūsų gyvenimo kelionei virsti betiksliu ir beprasmiu judėjimu.

Antras argumentas. Daugybė balsų pateikia skirtingus atsakymus.
Apsilankęs Žiežmarių sinagogoje ir pamatęs visus Mozės veidus vienoje erdvėje, išpieštus tokių skirtingų menininkų, kaip Adomo Jacovskio, Daivos Kairevičiūtės, ar Solomono Teitelbaumo, aš pajutau, kad sinagogos erdvė pripildoma tylių, tačiau labai savitų balsų, kurie skirtingomis kalbomis ir ne tomis pačiomis intonacijomis man pasakoja kokius atsakymus pavyko surasti į pamatinius egzistencinius klausimus. 
Šis parodos daugiabalsiškumas man labai svarbus. Daugiareikšmiai filosofiniai klausimai apie mūsų buvimo istorijoje prasmę, mūsų patirčių svarbą dabarčiai, mūsų gebėjimą susigyventi su sielos randų skausmu, yra neatsakomi vienareikšmiškai. 

Trečias argumentas. Nuolat kintantys Mozės veidai ir balsai primena: atmintis gyva kol ji save kuria.
Paroda vis dar auga. Arba bent jau iki šios akimirkos ji augo. Neatmestina galimybė, kad po šios parodos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Mozės veidų dar padaugės, o tai reikš kad pakis ir šioje parodoje eksponuojami kūriniai, jeigu šalia jų atsiras naujos Mozės veido interpretacijos.
Tokia nuolatinė parodos kaita man primena nuolat kintančią, nuolat persimainančią, nuolat save iš naujo permąstančią žmogaus atmintį. Šis nuolatinis savęs permąstymo ir kaitos procesas yra atminties gyvybės laidas. 
Daumantas ieško ir kuria mums visiems matant, kartu skatindamas mus nuolat užsiimti savistaba. 

Ketvirtas argumentas. Priminimas, kad kartais suprasti Kitą intelekto neužtenka, reikia empatijos. 
Daumantas mane ir mus visus pakvietė kalbėtis. Žvelgdamas į Mozės veidus aš priešais save matau man svarbų daugiaveidį ir daugybe balsų kalbantį Kitą, kurį noriu išgirsti ir suprasti. Jis man, Daumanto dėka, tapo svarbus. 
Paroda mane skatina mąstyti. Tai jau sakiau. Nemažiau svarbu, kad šioje parodoje aš esu paveikiamas emociškai. Šie išgyvenimai žadina istorinę empatiją. 
Istorinė empatija visų pirma yra kryptis ir kelias. Einant šiuo keliu Kitas (nutolęs nuo mūsų laike ir erdvėje) yra humanizuojamas ir tampa žmogumi, kurį mes galim suprasti ir atjausti.
O taip pat - kalbėtis apie tai, kaip mes tapome tuo kuo esame ir kaip mums kartu kurti bendrą ateitį. 

Ačiū. 

Vilniuje atidaroma išskirtinė paroda: joje – skulptūros „Platelių Mozė“ sukurtos meno interpretacijos ("Lietuvos ryto" televizija)

Tautodailininko Bunkos skulptūra įkvėpė kelias dešimtis menininkų parodai (LRT portalas) 

Nuotraukų galerija
---


Parodos organizatorius dėkoja:
Dr. Vida Montvydaitė
Dr. Renaldas Gudauskas
Julius Dautartas
Aurimas Švedas
Saulius Pilinkus
Jokūbas Jacovskis
Marius Janukonis
Rasa Rimickaitė
Ina Kniūrienė
Rasa Paliukienė
Eglė Kiuraitė
Valdemaras Sarapinas 
Tomas Matulevičius 
Mindaugas Pivoriūnas 
Renata Kanarskaja
Ingrida Krikštanavičiūtė
Aušra Traškelytė
Sakalas Gorodeckis
Wladek Voinič
Borisas Traubas
Alytis Peseckas
Vilija Peseckienė
Daiva Valentaitė-Šimėnė
Sergei Dobriakov
Ginas Dabašinskas
Nijolė Jonaitienė
Gediminas Akstinas