Virtualios parodos
2020 metais Lietuvoje minėtos iškiliausio litvakų kultūros atstovo Vilniaus Gaono Elijo ben Saliamono Zalmano 300-osios gimimo metinės. Paroda „Iš Vilniaus žydų gyvenimo“, skirta Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams. Išminčius Vilniaus Gaonas (1720–1797) gyveno Vilniuje. Šio miesto žydams jis tapo simboline figūra, įkūnijančia viltį ir tikėjimą. Vilniaus Gaono asmenybę subrandino ir išugdė būtent Vilniaus dvasia, o jo vardas ir autoritetas įrašė ir paties Vilniaus vardą tarp svarbiausių žydiškųjų religijos ir kultūros centrų pasaulyje.
2022 metais sukako 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Lietuvos Respublikos Seimas, įvertindamas tai, kad Lietuvos karaimų bendruomenė yra Lietuvos, jos istorijos ir kultūros dalis, ir siekdamas pažymėti Lietuvos karaimų istorijos ir kultūros 625 metų jubiliejų, 2022 metus paskelbė Lietuvos karaimų metais. Ta proga Lietuvos valstybės istorijos archyvas parengė virtualią parodą „Karaimai Lietuvoje“.
"LIETUVOS TOTORIAI ARCHYVŲ DOKUMENTUOSE"
2021 metus Lietuvos Respublikos Seimui paskelbus Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, bendradarbiaudamas su Lietuvos centriniu valstybės archyvu ir Lietuvos ypatinguoju archyvu, parengė virtualią parodą „Lietuvos totoriai archyvų dokumentuose“. Paroda susilaukė didelio populiarumo visame pasaulyje ir iki šiol yra viena lankomiausių valstybės archyvų parodų.
Tautinių bendrijų tarybos pirmininko Daumanto Levo Todeso pristatoma virtuali paroda „Mozės klajonės“ yra nuoroda į vieną iš Lietuvos žydų skulptoriaus Jakovo Bunkos darbų. Jakovas Bunka (1923-2014) - tautodailininkas, savo kūryboje nagrinėjantis holokausto temą. Bunka, be kita ko, sukūrė skulptūrą, vaizduojančią Mozę su Dekalogo lentelėmis ir svarbiausiais judaizmo simboliais - menora ir Dovydo žvaigžde, kuri 1986 m. buvo pastatyta Platelių kaime, siekiant įamžinti 30 žydų tautybės gyventojų, nužudytų Antrojo pasaulinio karo metais. 2016 m. skulptūra sugriuvo - iš jos pavyko išgelbėti tik originalią Mozės galvą, kuri vėliau buvo restauruota ir išsaugota.
"RELIGINIŲ KONFESIJŲ ĮVAIROVĖ IR JŲ SAKRALINIŲ PASTATŲ ARCHITEKTŪRA ARCHYVO DOKUMENTUOSE"
Lietuvai būdingas daugelio tikėjimų ir kultūrų sambūvis tam tikra prasme yra Lietuvos didžiosios kunigaikštystės palikimas, kur per šimtmečius gyveno įvairių religijų ir krikščioniškų konfesijų išpažinėjai. Pastariesiems atitrūkus nuo savo įprastos aplinkos ir įleidus šaknis Lietuvoje, kiekvienos šių bendruomenių maldos namai tapo jas telkiančiais religinio ir pasaulietinio gyvenimo centrais. Maldos namai buvo vienas būtiniausių bendruomenės funkcionavimo elementų. Taip istoriškai susiklostė, kad maldos namų buvimas vienoje ar kitoje vietovėje buvo pripažįstami pagrindiniu bendruomenės egzistavimo požymiu. Bendruomenių kasdienybėje jų maldos namai turėjo daug funkcijų. Tai buvo ne tik bendruomenės susitelkimo maldai ar religinių švenčių šventimo vieta, bet ir bendruomenės susirinkimų vieta. Vilniaus regioninis valstybės archyvas pristato Lietuvoje veikusių įvairių religijų ir krikščioniškų konfesijų maldos namų parodą - "Religinių konfesijų įvairovė ir jų sakralinių pastatų architektūra archyvo dokumentuose". Čia pamatysite ir karaimų kenesę, totorių mečetę, žydų sinagogas, evangelikų reformatų bei evangelikų liuteronų bažnyčias ir stačiatikių cerkves.
"ŽYDAI SAVANORIAI, DALYVAVĘ LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVOSE"
2020-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Šios temos aktualizavimas suteikia galimybę įvairiomis formomis kalbėti apie žydų veiklos reikšmę Lietuvos istorijos procesuose. Viena jų – viešai skelbiami archyvuose saugomi dokumentai, suteikiantys galimybę prisiliesti prie bendrame istoriniame kontekste svarbios temos – žydų dalyvavimo Lietuvos nepriklausomybės kovose. Virtualioje parodoje Lietuvos centrinis valstybės archyvas suteikia galimybę remiantis archyviniais dokumentais prisiliesti prie žydų karių savanorių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės kovose, temos. Šaltinių gausa leidžia į temą pažvelgti iš keleto pusių. Parodą sudaro aštuonios dalys. Parodoje pamatysite šaltinius, suteikiančius informacijos apie karių savanorių tarnybos pradžią ir žydus karius savanorius charakterizuojančių dokumentų. Išvysite dokumentų, supažindinančių su žydų karių savanorių indėliu į konkrečias kovas, ir šaltinių, nušviečiančių tolimesnį jų likimą.
VIRTUALUS PASAKOJIMAS APIE PRANCŪZŲ KILMĖS ŽEMAITIJOS TREMTINIUS
Žemaitijoje gyvenantis lenkas su grynai prancūziška pavarde d’Erceville. Toks netikėtumas laukė, pradėjus nagrinėti eilinį žmogaus prašymą surasti dokumentus dėl artimųjų tremties. Tai paskatino ne tik plačiau panagrinėti tremties byloje saugomus dokumentus, bet ir panaršyti interneto platybėse. Į bendrą visumą sudėliojus iš įvairių šaltinių po kruopelytę surinktas žinias, susidėliojo trumpa istorija apie Mažeikių apskrities Sedos valsčiuje gyvenusią d’Erceville šeimą, patekusią į pirmųjų sovietinių represijų gniaužtus.
Lietuvos ypatingojo archyvo parengtą pasakojimą apie d’Erceville šeimą galima pažiūrėti Lietuvos archyvų virtualių parodų svetainėje https://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/prancuzu-kilmes-zemaitijos-tremtiniai-lya/exh-395/prancuzu-kilmes-zemaitijos-tremtiniai-lya/case-2187.
Atnaujinimo data: 2024-07-12