Premija už tarpkultūrinio dialogo skatinimą

Pirmoji nominacija „Už tautinę toleranciją“ 2007 metais buvo įteikta Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistui Virginijui Savukynui už Lietuvos radijuje vestoje laidoje „Forumas“ skiriamą dėmesį tautinio pakantumo, tarpetninių santykių temoms. 2009 metais nominacijos buvo įteiktos žurnalistams Ingai Liutkevičienei už rašinį „Belaukiant kinų kvartalo“, išspausdintą žurnale „Verslo klasė“ ir Dainiui Radzevičiui už radijo stotyje „Žinių radijas“, laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ nagrinėtą temą „Ar žurnalistai turi teisę viešai kalbėti apie kitataučių ir lietuvių konfliktus bei tarpusavio problemas?“. 

2011 metais, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai atnaujinus premijos teikimą, ji buvo skirta RU Delfi žurnalistei Natalijai Zverko už nuolatinį dėmesį tautinių mažumų klausimams. 2012 metais premija buvo skirta Indrei Valantinaitei už internetinio portalo „Penki TV“ laidoje „Kultūra“ pristatomus tautinių mažumų kultūrinius renginius.

2013 metais nominacijos nuostatai papildyti tarpkultūrinio dialogo skatinimo prioritetais ir pavadinimą į „Už tarpkultūrinio dialogo skatinimą“ pakeitusi premija skirta Mindaugui Jackevičiui už straipsnį naujienų portale DELFI „Kokie vaikai priimami į elitinę žydų gimnaziją?“. 2014 metais premija buvo skirta Justinai Lasauskaitei už 21 laidos ciklą „Pūko TV“ „Įvairiakultūris Kaunas“. 

Jau atkūrus Tautinių mažumų departamentą, 2015 m. Premija už tarpkultūrinio dialogo skatinimą įteikta LRT žurnalistui Olegui Kurdiukovui už rengiamą laidų ciklą „Rusų gatvė“ ir nuolatinį dėmesį Lietuvos tautinių mažumų kultūrai. 2016 m. premija skirta laikraščio „Lietuvos žinios“ žurnalistei Godai Ambrazas už straipsnių ciklą apie Lietuvos tautines mažumas. Išsamūs, profesionalūs tekstai, skiriantys dėmesį kiekvienai tautinei mažumai, pateikiantys daug naudingos informacijos: „Šokantys ir dainuojantys taboro vaikai“, „Žydų gimnazija puoselėja istorinį paveldą“, „Totoriai dainomis gaivina pamirštą kalbą“.

2017 m. komisijos sprendimu premija „Už tarpkultūrinio dialogo skatinimą“ lygiomis dalimis buvo skirta redaktoriui, kino kūrėjui Vitalijui Karakorskiui ir žurnalistui Siarhejui Haurylenkai. Atminimo dovana – departamento vardinis laikrodis – buvo įteikta leidinio „Alytaus naujienos“ žurnalistei Aldonai Kudzienei už informacijos apie tautines mažumas sklaidą regionuose.

2018 m. pagrindinė piniginė premija skirta Ina Šilinai už dokumentinį multimedijos projektą „Tapatybė“, skelbiamą portale nanook.lt (https://nanook.lt/tapatybe/). Projektas gilinasi į rusakalbių vaikų, užaugusių nepriklausomoje Lietuvoje, identitetą. Jo herojai kilę iš įvairių Lietuvos miestų bei miestelių. Tai studentai, jauni mokytojai, mokslininkai, politikai, menininkai, visuomenės aktyvistai. 

Vertinimo komisijos sprendimu specialiąją premiją pasidalino Teresos Rožankovskajos, Arūno Brazausko ir Antoni Radčenko autorių kolektyvas bei www.15min.lt portalo dienos redaktorė Kristina Aržuolaitienė. T. Rožankovskajos, A. Brazausko ir A. Radčenko kurtas penkių video paskaitų ciklas „Lietuva-Lenkija. Konflikto genezė“ pasakoja apie sudėtingus Lietuvos ir Lenkijos bendros istorijos etapus, ciklas yra skelbiamas www.15min.lt, www.zw.lt ir www.lnb.lt portaluose. K. Aržuolaitienės projektas „Mes lygūs“ atskleidžia temas, kurios visuomenėje skatina lygybę. Konkursui buvo pateikti trys autorės straipsniai apie Lietuvoje gyvenančius tautinių mažumų atstovus.

2019 m. premija „Už tarpkultūrinio dialogo skatinimą“ skirta Kostui Kajėnui už straipsnių ir dokumentinių vaizdo apybraižų ciklą: „Lietuva litvakų akimis“. Specialioji premija „Už tarpkultūrinio dialogo skatinimą“ skirta Šiaulių apskrities televizijos žurnalistams Jūratei Sobutienei ir Sauliui Pučinskui už Šiaulių žydų istorijai skirtą televizijos laidų ciklą. Atminimo dovana vardiniu laikrodžiu apdovanota LRT žurnalistė Lilija Kopač „Už tautinių mažumų indėlio kuriant Lietuvos valstybę atskleidimą“.

2020 m. premija buvo skirta Kosto Kajėno ir Gedimino Šulco autorių kolektyvui už 14 straipsnių ir dokumentinių vaizdo apybraižų ciklą: „Daugiakultūrės praeities liudininkės“. Specialioji premija atiteko Jolantos Zakarevičiūtės, Nadeždos Zajančkovskajos ir Halinos Kobeckaitės autorių kolektyvui už informacijos apie tautines mažumas sklaidą regionuose, Trakų rajono laikraštyje „Trakų žemė“ bei Jevgenijui Rusakovui už integracijos į Lietuvos visuomenę skatinimą radijo stoties „Novoje radijo“ eteryje. Žurnalistai Ugnius Antanavičius ir Justina Gafurova gavo atminimo dovanas – Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardinius laikrodžius už dėmesį tautinių mažumų tematikai.

2021 m. premiją už tarpkultūrinio dialogo skatinimą gavo Teresos Rožanovskos, Maksimo Miltos ir Martinos Jablonskytės-Gelucevičienės autorių kolektyvas už televizijos laidų ciklą „Talaka - TV apybraižų ciklas“. Papildomą specialiąją premiją pasidalino Olegas Kurdiukovas „Už istorinių naratyvų įprasminimą, skatinant tarpkultūrinį pažinimą“ bei Inos Šilinos ir Artūro Morozovo autorių kolektyvas „Už išskirtinę išliekamąją vertę turintį žurnalistinį darbą“.
Atminimo dovanomis buvo apdovanoti žurnliastai Daiva Červokienė – „Už dėmesį tautinių mažumų kultūrai regioninėje žiniasklaidoje“ bei Beno Gerdžiūno ir Ievos Balsiūnaitės autorių kolektyvas.

2022 m. premiją už tarpkultūrinio dialogo skatinimą buvo skirta LRT žurnalistei Natalijai Zverko už straipsnių ciklą „Lietuva ir karas Ukrainoje“. Papildomą specialiąją premiją pasidalino Rasa Jakubauskienė už dėmesį tautinių mažumų integracijos klausimams regionuose bei Zitos Anužienės ir Jono Skupeikos autorių kolektyvas už įvairiatautės Lietuvos puoselėjimą. Žurnalistai Daiva Červokienė bei Tomašo Božerockio, Joannos Božerodskajos, Romano Nedveckij, Joannos Warecha autorių kolektyvas buvo apdovanoti atminimo dovanomis.

2023 m. konkursui „Už tarpkultūrinio dialogo skatinimą“ iš viso buvo atsiųsta 16 paraiškų: straipsniai, televizijos ir radijo laidos, multimedijos projektai. Konkursui darbus atsiuntė 12 žurnalistų ir(ar) autorių kolektyvai, iš jų – 4, dirbantys regione. Darbai buvo transliuojami per LRT radiją, Radio R, Radijo stotį FM99, rodomi per LRT ir TVP Wilno televizijas, skelbti portaluose lrt.lt, 15min.lt ir lrt.lt, bernardinai.lt, spausdinti, „Elektrėnų kronikoje“, „Rinkos aikštėje“. Premija už tarpkultūrinio dialogo skatinimą skirta Eglės Malinauskienės ir Liudo Ramanausko kolektyvui už laidų ciklą „Susipažinkim, pažinkim, draugaukim!“, transliuotą per Radijo stotį FM99. Pusę papildomos specialiosios premijos lygiomis dalimis nutarta skirti Gintaro Zuko, Ryčio Sabo ir Ernesto Alesino autorių kolektyvui už radijo laidų ciklą „Gaono kodas“, transliuotą per Lietuvos radiją bei Ernesto Alesino ir Gintaro Zuko autorių kolektyvui už laidų ciklą „Migrantams naudinga (СПРАВОЧНИК ДЛЯ МИГРАНТОВ)“, transliuotą per Radio R.

Konkursiniai darbai premijai 2024 metais gauti bus teikiami per Departamento elektroninę paraiškų teikimo sistemą adresu https://paraiskos.pantera.dev (konkurso pradžios data bus paskelbta atskirai). Į ją galės pretenduoti straipsnio, radijo arba televizijos laidos, skatinančios tarpkultūrinį dialogą autorius arba autorių kolektyvas, savo darbą publikavęs spaudoje arba elektroninėje žiniasklaidoje, skelbęs per radiją arba televiziją.

Pastebėti kitas kultūras, geruosius pavyzdžius, mūsų bendro sugyvenimo teikiamas galimybes ir sugebėti tai įdomiai, naudingai pateikti skaitytojui, žiūrovui ar klausytojai yra nelengva ir dažnai būna užgožiama noro greitai pasiekti kuo didesnę auditoriją, siūlant jiems populiarią, bet ne visuomet turiningą informaciją. Todėl džiaugsimės galėdami pagerbti žurnalistus, dėmesį savo publikacijose skiriantiems įdomiai, bet drauge ir labai jautriai temai – tolerancijai, daugiakultūriškumui – mūsų šalies tautinėms bendruomenėms. Raginame sekti mūsų naujienas ir tikimės sulaukti vis daugiau šio konkurso dalyvių.

Elektroninė paraiškų ir ataskaitų vertinimo sistema https://paraiskos.pantera.dev/

Premijos „Už tarpkultūrinio dialogo skatinimą“ nuostatai