Jungtinės Tautos
Jungtinės Tautos savo Žmogaus teisių dokumentuose įtvirtina visų asmenų lygybę, draudžia diskriminaciją ir skatina kultūrinės įvairovės puoselėjimą. Nors JT neturi specifinės tautinių mažumų konvencijos, JT Žmogaus Teisių Komitetas bei Žmogaus teisių taryba nagrinėja šių teisių apsaugą, o valstybės pateikia ataskaitas apie įsipareigojimų vykdymą.
Bendradarbiavimas su JT leis prisidėti prie pasaulinių standartų taikymo ir užtikrinti, kad Lietuvos politika atitiktų tarptautinius žmogaus teisių principus.
Lietuva Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ratifikavo 1998 metų lapkričio 10 dieną.
Lietuvos Respublikos jungtinis devintasis ir dešimtasis pranešimas pagal tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo (Priedas Nr. 1; Priedas Nr. 2)
Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetą (CESCR) yra institucija, kurią sudaro 18 nepriklausomų ekspertų. CESCR stebi, kaip yra įgyvendinamas Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas jį ratifikavusiose valstybėse. Šiame Pakte įtvirtintos ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės, tokios kaip teisė gauti pakankamai maisto, tinkamą būstą, švietimą, sveikatą, socialinę apsaugą, vandenį ir sanitarines sąlygas bei darbą.
Komitetas siekia plėtoti konstruktyvų dialogą su valstybėmis – Pakto šalimis, nustatyti, ar Pakto nuostatos yra taikomos, ir įvertinti, kaip būtų galima pagerinti Pakto įgyvendinimą ir užtikrinti jo vykdymą, kad visi žmonės galėtų visapusiškai naudotis Pakte išdėstytomis teisėmis.
Jungtinių Tautų konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 17 straipsnis nustato, kad Konvencijos įgyvendinimo eigai nagrinėti įsteigiamas Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW). Pagal Konvencijos 18 straipsnį, Valstybės dalyvės įsipareigoja pranešti kokių teisinių, administracinių ar kitokių priemonių jos ėmėsi Konvencijos nuostatoms įgyvendinti ir kokią pažangą šioje srityje padarė bent kartą per ketverius metus ir (ar) kai to paprašo komitetas.
Paskutinis pranešimo svarstymas vyko 2019 m. 74-ojoje sesijoje: https://webtv.un.org/en/asset/k1u/k1u0p2ul3u
Naujausi svarstymai:
Visi Lietuvos periodiniai atsiskaitymai:
2026 m. vsario 5 d. Lietuva atsiskaitys pagal VII ciklo dokumentus.
Jungtinių Tautų tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas (toliau – TPPTP) - tai daugiašalis susitarimas, kurį Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė 1966 m. gruodžio 16 d. Kartu su Tarptautiniu ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktu ir Visuotine žmogaus teisių deklaracija TPPTP yra laikomas vienu pamatinių žmogaus teisių tekstų šiuolaikinėje tarptautinėje žmogaus teisių sistemoje. Jį pasirašiusios šalys įsipareigoja gerbti piliečių politines ir pilietines teises, įskaitant teisę į gyvybę, religijos, žodžio ir susirinkimų laisvę, rinkimų teises ir teises į teisingą procesą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Šiuo metu TPPTP yra ratifikavusios 172 šalys, 6 šalys yra jį pasirašiusios (neratifikavusios).
TPPTP nuostatų įgyvendinimą valstybėse narėse stebi ir rekomendacijas joms teikia Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas. Nuo 1976 metų jis veikia kaip žmogaus teisių apsaugos mechanizmas, prižiūrintis, kaip valstybės pakto narės įgyvendina TPPTP nuostatas. Paprastai valstybės narės apie pakte numatytų teisių ir laisvių įgyvendinimą atsiskaito pristatydamos pranešimus periodiškai Ženevoje organizuojamose Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sesijose.
TPPTP apima teisės į gyvybę, į teisingą teismą, asociacijos teisės, kankinimų draudimo ir kitus klausimus. Pranešimo rengimas ir interaktyvus dialogas su Žmogaus teisių komitetu yra labai svarbus procesas. Jo metu Lietuva gali identifikuoti pagrindines problemines žmogaus teisių apsaugos sritis, kuriose reikia stiprinti prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą.
Lietuva prie TPPTP prisijungė 1991 m. lapkričio 20 d. Pirmą kartą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas Lietuvą vertino 1997 metais, antrąjį – 2003 m., trečiąjį – 2010 m., ketvirtąjį – 2018 m. Penktąjį periodinį pranešimą pagal TPPTP Lietuva turės parengti iki 2024 m. liepos 27 d.
Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas
Lietuvos Respublikos ketvirtasis pranešimas
Žmogaus teisių komiteto išvados dėl Lietuvos Respublikos ketvirtojo pranešimo
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija galioja 193 pasaulio valstybėse ir yra pagrindinis tarptautinis dokumentas, kuriame išvardintos visos vaikų teisės – pilietinės, politinės, socialinės, ekonominės ir kultūrinės. Paprastai tariant, tai tarptautinis pasaulio valstybių susitarimas, ko reikia vaikams, kad jie augtų sveiki ir laimingi, būtų saugūs, galėtų aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, o prireikus – gautų visą reikalingą pagalbą. Visi pasaulio vaikai turi vienodas teises, kurios priklauso jiems nepriklausomai nuo to, kur vaikas gyvena, ką jis veikia, kuo tiki, kokios tautybės ar rasės jis yra, ką veikia jo tėvai ar globėjai, ar nuo kokių nors kitų aplinkybių.
Konvencija gina vaiko teisę gauti išsimokslinimą, teisę žinoti savo tėvus ir bendrauti su jais, teisę būti apgintam nuo bet kokio pobūdžio smurto, teisę gyventi pilnavertį gyvenimą, teisę turėti savo nuomonę, teisę turėti asmeninį gyvenimą, neliečiamybę ir laisvę, teisę vartoti gimtąją kalbą ir naudotis savo kultūra ir kt.
Vaiko teisių konvencija https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.48A4910C899F
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos vykdoma visuotinė periodinė (angl. Universal Periodic Review (UPR)) peržiūra yra žmogaus teisių stebėjimo mechanizmas, veikiantis nuo 2008 m. Jis suteikia galimybę valstybėms, Jungtinių Tautų Organizacijos narėms, vertinti, kaip užtikrinamos žmogaus teisės konkrečioje Jungtinių Tautų Organizacijos valstybėje narėje, pateikiant rekomendacijas dėl žmogaus teisių užtikrinimo bei besitęsiančių žmogaus teisių pažeidimų. Ši peržiūra atskleidžia, kaip valstybė narė laikosi tarptautinių žmogaus teisių standartų ir su kokiais sunkumais susiduria juos įgyvendindama praktikoje. Šiame procese aktyviai dalyvauja ir įsitraukia nevyriausybinės organizacijos teikdamos šešėlines ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties konkrečioje valstybėje.
Jungtinės Tautos, vertindamos žmogaus teisių padėtį valstybėse pagal visuotinės periodinės peržiūros procedūrą, atsižvelgia į: valstybės pateiktą informaciją, apibendrintus duomenis apie kitų šios valstybės ataskaitų ar problemų svarstymą Junginių Tautų padaliniuose ir nevyriausybinių organizacijų atsiliepimus. Valstybių visuotinė periodinė peržiūra atliekama kas penkerius metus.
Nuo 2008 metų veikiančioje peržiūroje siekiama įvertinti bendrą žmogaus teisių padėtį kiekvienoje šalyje, pateikiant rekomendacijas dėl žmogaus teisių užtikrinimo ir keliant klausimus apie besitęsiančius žmogaus teisių pažeidimus. Žmogaus teisių padėtis Lietuvoje Visuotinės periodinės peržiūros sesijose svarstyta 2011, 2017 ir 2022 metų sausio mėn. Ketvirtoji Lietuvos peržiūra numatoma Visuotinės periodinės peržiūros darbo grupės 54-joje sesijoje, kuri vyks 2027 metų sausio-vasario mėnesiais.
UNESCO visuotinė kultūrų įvairovės deklaracija buvo vienbalsiai priimta labai neįprastomis aplinkybėmis. Tai įvyko 2001 m. lapkričio 2 d. UNESCO generalinės konferencijos 31-ojoje sesijoje, ministrų susitikime, surengtame iškart po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių.
Deklaracija suteikė valstybėms galimybę patvirtinti nuostatą, kad geriausias taikos laidas yra kultūrų dialogas, ir kategoriškai atmesti mintį apie neišvengiamą kultūrų ir civilizacijų konfliktą. Toks dokumentas tarptautinei bendruomenei teikiamas pirmą kartą. Jame kultūrų įvairovė iškeliama į bendrojo žmonijos paveldo lygį ir laikoma „būtina žmonijai taip, kaip bioįvairovė būtina gamtai“. Kultūrų įvairovės apsauga tampa etiniu imperatyvu, skatinančiu gerbti asmens orumą.
Deklaracijos tikslas – saugoti kultūrų įvairovę kaip gyvastingą ir atsinaujinantį turtą, paveldą, kuris turėtų būti suvokiamas ne kaip statiškas reiškinys, bet kaip dinamiškas procesas, užtikrinantis žmonijos išlikimą. Kitas Deklaracijos tikslas – užkirsti kelią segregacijai ir fundamentalizmui, perdėtai pabrėžiantiems kultūrų skirtumus ir šitaip prieštaraujantiems Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai.
Atnaujinimo data: 2026-01-27