2026-10-16

Lietuvą kuriame kartu: Kėdainiuose diskutuota apie savivaldos vaidmenį stiprinant tautinę darną

Spalio 14 d. Kėdainiuose vykusiame Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės seminare „Savivalda ir tautinės bendrijos: nuo istorinės atminties išsaugojimo iki dalyvavimo“ savivaldybių ir valstybės institucijų atstovai aptarė tautinių mažumų politikos įgyvendinimą vietos lygmeniu. Renginį moderavo seminaro bendraorganizatorių – Kauno įvairių tautų kultūrų centro – direktorė Eglė Rušinskaitė. Nuo kultūros paveldo išsaugojimo ir finansinės paramos iki bendruomenių dalyvavimo priimant sprendimus, jaunimo įtraukimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo – seminaro diskusijas jungė bendra mintis: tautinė darna kuriama kasdieniais darbais, o savivaldybės šiame procese atlieka itin svarbų vaidmenį.

Lietuvą kuriame kartu

Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre susirinkusius seminaro dalyvius sveikino Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis ir Tautinių mažumų departamento direktorius Dainius Babilas.

Meras pasidžiaugė turtingu daugiakultūriu Kėdainių paveldu, jo išsaugojimo darbais ir krašte gyvenančiomis bendruomenėmis, kvietė seminaro dalyvius geriau pažinti Kėdainius.

Departamento direktorius Dainius Babilas akcentavo bendrą atsakomybę už visuomenės darną ir tautinių mažumų įtrauktį. Pristatydamas Lietuvos kultūros tarybos 2026 m. tyrimo rezultatus, jis atkreipė dėmesį į mažėjantį visuomenės palankumą kultūrinei įvairovei. Direktorius priminė ir 2025 m. įsigaliojusio Tautinių mažumų įstatymo svarbą. Jo nuostatų įgyvendinimas neatsiejamas nuo savivaldybių dalyvavimo, o pati tautinių mažumų politika apima gerokai daugiau nei atskiras paramos priemones ar kultūrinius renginius. Tai ir švietimas, istorinė atmintis, visuomenės informavimas, bendruomenių lyderystė, tarpinstitucinis bendradarbiavimas bei visuomenės atsparumo stiprinimas.

Susirinkusius seminaro dalyvius taip pat pasveikino Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėja Diana Varnaitė, pabrėždama savivaldos vaidmenį bei kultūros paveldo išsaugojimo ir įveiklinimo svarbą stiprinant vietos bendruomenes bei puoselėjant daugiakultūrę Lietuvos istoriją.

Kėdainiai – savivaldos dėmesio tautinėms bendrijoms pavyzdys

Kėdainiai seminarui pasirinkti neatsitiktinai. Šių metų gegužės 21 d., minint Tautinių bendrijų dieną, Tautinių mažumų departamentas Kėdainių rajono savivaldybei ir jos merui Valentinui Tamuliui įteikė padėką už išskirtinį dėmesį tautinių mažumų kultūros, paveldo ir istorinės atminties išsaugojimui bei puoselėjimui.

Apie Kėdainių daugiakultūrį paveldą, jo išsaugojimo iššūkius ir savivaldybės indėlį pasakojo Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė.

Pastaraisiais metais Kėdainiuose tvarkytas minaretas, atnaujinta Didžioji sinagoga, kurioje veikia Kėdainių dailės mokykla. Savivaldybė taip pat prisideda prie žydų istorinės atminties puoselėjimo, lenkų bendruomenės kultūrinių renginių, ukrainiečių integracijos ir kitų tarpkultūrinio dialogo iniciatyvų.

Savivaldybių indėlis – daugiau nei finansinė parama

Seminare Tautinių mažumų departamento Tautinių mažumų politikos analizės ir informacijos skyriaus vedėja Vaiva Vėželytė-Pokladova pristatė 2025 m. savivaldybių tautinėms mažumoms skirtos paramos analizę.

50 savivaldybių nurodė 2025 m. įvairiomis formomis prisidėjusios prie tautinių mažumų kultūros, švietimo, integracijos, istorinės atminties ir kitų veiklų. Bendra savivaldybių deklaruota finansinė parama siekė 6,87 mln. eurų.

Finansavimas buvo skirtas infrastruktūros ir paveldo tvarkybos darbams, švietimui ir jaunimui, kultūros ir bendruomenių veikloms, istorinei atminčiai, integracijai bei informacijos sklaidai. Tačiau savivaldybių indėlis neapsiriboja pinigais – jos taip pat suteikia patalpas, transportą, techninę ir organizacinę pagalbą, į veiklas įtraukia savo įstaigas ir darbuotojus.

Nuo kultūros rėmimo – prie bendruomenių dalyvavimo priimant sprendimus

Savivaldybių vaidmenį įgyvendinant Tautinių mažumų įstatymą ir Europos valstybių patirtį pristatė Mykolo Romerio universiteto docentė dr. Barbara Stankiewicz. Ji pabrėžė, kad tautinės bendrijos turėtų būti ne tik kultūros puoselėtojos ar paramos gavėjos, bet ir aktyvios vietos demokratijos dalyvės, įtraukiamos į sprendimų priėmimą.

Aptardama Tautinių mažumų įstatymo nuostatas, pranešėja atkreipė dėmesį, kad savivaldybių vaidmuo neapsiriboja kultūros ir paveldo išsaugojimu ar projektų finansavimu. Įstatymas taip pat įtvirtina konsultavimosi su tautinių mažumų organizacijomis principą ir numato tautinių mažumų integraciją, kultūrą, kalbą bei tarpkultūrinį bendradarbiavimą skatinančių priemonių įtraukimą į institucijų veiklos planavimo dokumentus. Vis dėlto konkretūs konsultavimosi mechanizmai savivaldybėse nėra detaliai reglamentuoti.

Pristatydama Europos valstybių patirtį, pranešėja aptarė skirtingus tautinių mažumų įtraukimo būdus – nuo kultūrinės veiklos rėmimo ir konsultavimosi iki institucinio atstovavimo bei kalbinių teisių įgyvendinimo. Šie pavyzdžiai parodė, kad sprendimai priklauso nuo vietos aplinkybių ir bendruomenių poreikių, tačiau svarbiausia – sudaryti sąlygas tautinėms bendrijoms dalyvauti sprendžiant joms aktualius klausimus.

Kaip išgirsti ir įtraukti tuos, kurie nedalyvauja?

Praktiniams bendravimo ir bendruomenių įtraukimo klausimams buvo skirta antroji seminaro dalis.

Komunikacijos ekspertas Aidas Petrošius pranešime „Savivaldybė, kurią girdi“ aptarė savivaldybių komunikacijos, pasitikėjimo ir dialogo su gyventojais svarbą.

Jaunimo veiklų organizatorius Paulius Pakutinskas pranešime „Kaip įtraukti tuos, kurie nedalyvauja?“ pristatė jaunimo įtraukimo patirtis ir iniciatyvas „Stiprūs įvairovėje“ bei „Bendraamžių akademija“.

„Stiprūs įvairovėje“ – jau aštuntus metus organizuojami patyriminiai mokymai, suburiantys 14–19 metų jaunuolius iš skirtingų Lietuvos miestų ir regionų. Mokymų metu jaunuoliai mokosi pažinti skirtingas kultūras, įveikti stereotipus, ugdo kritinį mąstymą, pilietiškumą ir bendradarbiavimo gebėjimus.

Šios patirtys tęsiamos „Bendraamžių akademijoje“ – Tautinių mažumų departamento iniciatyva 2025 m. pradėtoje neformaliojo ugdymo programoje, paremtoje principu „jaunimas jaunimui“. Jos tikslas – skatinti jaunus žmones ne tik pažinti vieniems kitus, bet ir patiems imtis iniciatyvos, burti bendruomenes bei įgyvendinti savo idėjas.

Abiejų iniciatyvų jaunuoliai dalyvavo ir Kėdainiuose vykusiame seminare. Jie kalbino seminaro dalyvius, kviesdami apmąstyti, kas yra tautinės mažumos, kokią vietą jų kultūra užima Lietuvoje ir kaip kurti bendrystę tarp skirtingų tautybių žmonių. Apibendrinę dalyvių atsakymus, jaunuoliai juos pristatė auditorijai.

Nuo diskusijų – prie bendrų sprendimų

Seminaro pabaigoje dalyviai buvo pakviesti diskutuoti grupėse ir kartu ieškoti būdų, kaip stiprinti savivaldybių, valstybės institucijų ir tautinių bendrijų bendradarbiavimą.

Diskusijose daugiausia dėmesio skirta trims klausimams: kaip palaikyti nuolatinį ryšį tarp savivaldybių, pasitelkiant bendrus projektus, bendradarbiavimą ir komunikaciją; kaip turėtų atrodyti įtrauki savivaldybė; kokie klausimai šiuo metu aktualiausi savivaldybėms ir kokios pagalbos jos tikėtųsi iš Tautinių mažumų departamento.

Renginio programą užbaigė litvakų kulinarinio paveldo edukacija. Dalyviai taip pat turėjo galimybę paragauti tradicinio sirų deserto, kuriuo vaišino seminaro dalyvis - Lietuvos sirų bendruomenės pirmininkas, Jonavos rajono socialinių paslaugų centro darbuotojas Abdulrazzak Awf.

Seminaras iš dalies finansuojamas įgyvendinant Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės projektą „Lietuvos tautinės mažumos: istorinės atminties stiprinimas ir plėtra“, kuris remiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Istorinės atminties ir su Lietuvos pristatymu užsienyje susijusių projektų programos lėšomis.

Giedriaus Meškausko nuotraukos