Tautinių mažumų kultūros centrai – svarbi visuomenės atsparumo ir sanglaudos grandis
Spalio 28–29 dienomis Birštone vykusiame Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės organizuotame seminare „Tautinės mažumos šiandien: kaip būti matomiems, išsaugoti istorinę atmintį ir stiprinti atsparumą?“ tautinių mažumų kultūros ir integracijos centrų vadovai bei darbuotojai kartu su ekspertais ir Departamento atstovais diskutavo apie besikeičiančius visuomenės poreikius, informacines grėsmes, istorinės atminties reikšmę ir kultūros centrų vaidmenį stiprinant visuomenės sanglaudą.
Dvi intensyvias seminaro dienas dalyviai gilinosi į tarptautinius tautinių mažumų apsaugos standartus ir informacinio atsparumo klausimus, dalijosi praktine patirtimi, aptarė veiklos iššūkius bei ieškojo galimybių stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą.
„Tautinių mažumų kultūros ir integracijos centrai atlieka reikšmingą vaidmenį įgyvendinant tautinių mažumų politiką ir stiprinant supratimą, jog Lietuvos kultūra apima ir tautinių mažumų kultūros tradicijas, papročius bei paveldą. Neretai būtent nuo jų veiklos priklauso ir tautines mažumas vienijančių organizacijų veiklos galimybės. Todėl svarbu ne tik išsaugoti per dešimtmečius sukauptą patirtį, bet ir nuolat stiprinti šių įstaigų veiklos efektyvumą bei tinklaveiką, ieškoti naujų galimybių bei veiklos formų“, – sako Tautinių mažumų departamento direktorius Dainius Babilas.
Visuomenės atsparumas prasideda nuo pasitikėjimo
Apie tarptautinį tautinių mažumų politikos kontekstą kalbėjo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Vyriausiojo komisaro tautinių mažumų klausimais biuro vyriausioji patarėja habil. dr. Elżbieta Kuzborska-Pacha.
Pranešime „Tarp atminties ir atsparumo: tarptautiniai standartai ir vietos praktika stiprinant tautinių mažumų dalyvavimą“ ekspertė atkreipė dėmesį į Europoje susiklosčiusią sudėtingą situaciją: karą Ukrainoje, mažėjantį pasitikėjimą tarp valstybių ir visuomenės grupių, istorinių naratyvų politizavimą, dezinformaciją bei didėjančią visuomenių įvairovę.
Pasak ekspertės, tautinių mažumų įtraukimas yra ne tik žmogaus teisių užtikrinimo, bet ir valstybės atsparumo klausimas. Visuomenę, kurioje žmonės jaučiasi išgirsti, įtraukti ir priklausantys bendrai valstybei, gerokai sunkiau suskaldyti.
Ypatingas dėmesys skirtas naujosioms ESBO Vyriausiojo komisaro Sienos rekomendacijoms dėl ginčytinos istorijos ir tautinių mažumų. Jose pabrėžiama būtinybė atsakingai kalbėti apie sudėtingus istorinius įvykius, atsižvelgti į skirtingas istorinės atminties perspektyvas ir ieškoti būdų, kaip istorinė atmintis galėtų ne skaldyti, o vienyti visuomenę.
Ekspertė išskyrė penkias svarbias kultūros centrų veiklos kryptis: didesnį matomumą ir atvirumą visuomenei, istorinės atminties puoselėjimą kaip dialogo priemonę, informacinio atsparumo stiprinimą, jaunimo ir moterų įtraukimą bei aktyvesnį dalyvavimą priimant sprendimus.
Jos teigimu, Lietuvos stiprybė – jau veikiantis tautinių mažumų kultūros centrų tinklas, kuris kasdien kuria dialogo, bendradarbiavimo ir pasitikėjimo erdves. Būtent tokiose vietose, kur žmonės susitinka, kalbasi ir jaučiasi bendruomenės dalimi, stiprėja visuomenės atsparumas.
Informacinėje erdvėje svarbu ne tik būti matomiems, bet ir būti išgirstiems
Informacinio atsparumo temą nagrinėjo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorė, žurnalistė Aleksandra Ketlerienė.
Pranešime „Informacinis karas: suprasti ir apsiginti“ ji aptarė informacinės aplinkos pokyčius, socialinių tinklų ir algoritmų įtaką, dezinformacijos veikimo principus bei kritinio informacijos vertinimo svarbą.
Diskusijoje „Kas formuoja mūsų nuomonę – mes patys, žmonės internete ar algoritmai?“ dalyviai svarstė, kaip informacinė aplinka veikia visuomenės požiūrį į tautines mažumas ir kokių galimybių patys kultūros centrai turi formuoti patikimą, faktais grįstą pasakojimą apie bendruomenes.
Pirmosios dienos aptarime dėmesys skirtas kultūros centrų komunikacijos vaidmeniui vadinamojoje posttiesos (post-truth) realybėje, kurioje viešąją nuomonę vis dažniau formuoja ne faktai, o emocijos, asmeniniai įsitikinimai ir socialiniuose tinkluose plintančios interpretacijos. Tradicinė žiniasklaida remiasi faktų tikrinimo ir redakcinės atsakomybės principais, o socialiniuose tinkluose kiekvienas gali tapti informacijos kūrėju ir skleidėju, todėl riba tarp fakto ir nuomonės neretai išnyksta. Tokiomis aplinkybėmis kultūros centrai gali tapti savotiškais „pasaulio aiškintojais“ – ne tik informacijos apie tautines mažumas skleidėjais, bet ir patikimais šaltiniais, padedančiais visuomenei suprasti bendruomenių gyvenimą, istoriją ir šiandienos procesus.
Kultūros centrų patirtis – jau veikiantys sprendimai
Antrąją seminaro dieną savo veiklą, gerąsias praktikas, aktualius iššūkius ir ateities planus pristatė septynių tautinių mažumų kultūros ir integracijos centrų atstovai.
Pristatymuose atsiskleidė platus centrų veiklos spektras – nuo tautinių tradicijų, kalbų ir kultūros paveldo puoselėjimo iki vaikų ir jaunimo ugdymo, istorinės atminties iniciatyvų, bendruomenių telkimo ir socialinės įtraukties stiprinimo.
Kauno įvairių tautų kultūrų centro veikla iliustruoja, kaip kultūrinės ir edukacinės iniciatyvos, lietuvių kalbos mokymasis bei bendri skirtingų tautybių žmonių renginiai padeda stiprinti tarpkultūrinį dialogą ir integraciją. Tautinių bendrijų namų veiklos pavyzdžiai priminė ilgalaikių partnerysčių ir nuoseklaus tautinių bendrijų telkimo reikšmę. Romų visuomenės centro veikloje atsiskleidė švietimo, vaikų ir jaunimo motyvavimo, tarpininkavimo ir socialinės įtraukties svarba. Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro patirtis parodė, kaip vietos istorija ir kultūros paveldas gali tapti prasmingo dialogo bei edukacijos pagrindu. Visagino kultūros centras pristatė daugiataučio miesto kultūrinio gyvenimo įvairovę, skirtingų kartų bendradarbiavimą ir tautinių tradicijų perdavimo galimybes. Klaipėdos tautinių kultūrų centro veikla puoselėja kultūrų įvairovę ir tarpusavio bendravimą, bendradarbiavimą, sudaro palankias sąlygas kultūrinei-pažintinei veiklai bei meninei saviraiškai. Pabradės miesto kultūros centro veikla atskleidė, kaip daugiakultūrėje aplinkoje puoselėjamos skirtingų tautinių bendrijų tradicijos, skatinamas jų bendradarbiavimas ir kuriamos galimybės bendroms kultūrinėms patirtims.
Tautinių mažumų kultūros centrai jau šiandien atlieka kur kas platesnes funkcijas nei vien kultūrinių renginių organizavimas. Jie tampa bendruomenių susitikimo vietomis, patikimos informacijos šaltiniais, švietimo ir socialinės įtraukties iniciatyvų partneriais. Vis dažniau jų veikla tampa tiltais tarp visuomenės, tautinių bendrijų ir naujai į Lietuvą atvykstančių žmonių.
Stiprinti tai, kas jau veikia
Seminare taip pat pristatytos Departamento kultūros projektų finansavimo tvarkos naujovės, aptartos valstybinių švenčių ir atmintinų dienų minėjimo galimybės tautinių mažumų kultūros centruose.
Departamento Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vedėja Rasa Paliukienė ir vyriausioji specialistė Aušra Šokaitienė pristatė projektų finansavimo sąlygų pokyčius, atkreipė dėmesį į veiklos prioritetus ir galimybes stiprinti centrų indėlį į tautinio tapatumo puoselėjimą, vaikų ir jaunimo įtrauktį, tarpkultūrinį dialogą bei visuomenės sanglaudą.
Baigiamojoje diskusijoje, kurią moderavo Departamento direktorius Dainius Babilas, dalyviai apibendrino seminaro įžvalgas, aptarė centrų veiklos perspektyvas ir tolesnio bendradarbiavimo galimybes. Viena svarbiausių seminaro minčių – visuomenės sanglaudą ir atsparumą galima stiprinti veiksmingiau, pasitelkiant jau sukauptą kultūros centrų patirtį. Lietuvoje veikia tautinių mažumų kultūros ir integracijos centrų tinklas, turintis reikalingų kompetencijų, praktinės patirties ir tautinių bendrijų pasitikėjimą. Svarbu nuosekliai stiprinti jo potencialą, skatinti centrų bendradarbiavimą ir plėsti veiklos galimybes.
Seminaras iš dalies finansuotas įgyvendinant Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės projektą „Lietuvos tautinės mažumos: istorinės atminties stiprinimas ir plėtra“, remiamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Istorinės atminties ir su Lietuvos pristatymu užsienyje susijusių projektų programos lėšomis.
Giedriaus Meškausko nuotraukos.
