Skip to main content

Europos Taryba

Europos Taryba įkurta 1949 m. gegužės 5 d. Būstinė Strasbūre.

Lietuva Europos Tarybos nare tapo 1993 m. gegužės 14 d. Šiuo metu yra 46 valstybės narės.

Europos Taryba yra viena iš pagrindinių tarptautinių organizacijų, kurios dokumentai ir stebėsenos mechanizmai tiesiogiai susiję su tautinių mažumų apsauga. Europos Taryba nustato pagrindines tautinių mažumų teisių apsaugos nuostatas, užtikrina demokratijos principus ir teisės viršenybę.

Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija

Priimta Strasbūre 1995 m. vasario 1 d. Pagrindų konvencija yra svarbiausias teisiškai įpareigojantis daugiašalis dokumentas, išsami tarptautinė sutartis, skirta tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisėms apsaugoti. Pagrindų konvencija nustatytos teisės normos, kurių kiekviena valstybė, tapusi konvencijos nare ir ją ratifikavusi, turėtų laikytis: gerbti tautinių mažumų teises ir laisves, kovoti su diskriminacija, užtikrinti visų lygybę prieš įstatymą, saugoti ir plėtoti esmines tautinių mažumų savitumo dalis – kalbą, religiją, tradicijas ir kultūros paveldą, garantuoti tautinėms mažumoms priklausiančių asmenų teisę į švietimą, saviraiškos laisvę gimtąja kalba, skatinti jų dalyvavimą viešajame gyvenime.

Nors Pagrindų konvencija yra teisiškai privalomas dokumentas pagal tarptautinę teisę, žodis „Pagrindų“ pabrėžia, kad valstybės, Konvencijos šalys, gali kai kurias Konvencijos nuostatas pritaikyti prie konkrečios šalies situacijos, priimdamos nacionalinius teisės aktus ir vykdydamos vyriausybės politiką.

Lietuva – viena pirmųjų Europos valstybių, pasirašiusi šią konvenciją (1995 m. vasario 1 d.) ir ją be išlygų ratifikavusi (2000 m. kovo 23 d.),  įsipareigojo, gerbti  ir ginti žmogaus teises ir laisves, sudaryti vienodas prielaidas visų tautybių piliečių saviraiškai ir kultūrų lygiateisiškumui.

Stebėsenos mechanizmas

Stebėsena vertina, kaip yra įgyvendinamos Pagrindų konvencijos nuostatos. Stebėsenos tikslas – nustatyti pažangą, iššūkius ir pateikti rekomendacijas tautinių mažumų teisių apsaugai gerinti.

Pagrindinė stebėsenos institucija

Stebėseną vykdo Patariamasis komitetas – 18 nepriklausomų ekspertų komitetas, atliekantis išsamią tautinių mažumų teisinės ir praktinės padėties analizę valstybėse narėse. Patariamasis komitetas priima šalių atžvilgiu parengtas nuomones, kurios naudojamos Europos Tarybos Ministrų Komitetui rengiant galutines išvadas ir rekomendacijas.

Stebėsenos ciklai

Stebėsenos ciklai vykdomi kas penkerius metus ir apima keturis pagrindinius etapus:

1. Valstybės pranešimo (ataskaitos) pateikimas

Valstybės privalo pateikti:

  • pirmąją ataskaitą – per vienerius metus nuo Konvencijos įsigaliojimo. Lietuva pateikė savo pirmąjį pranešimą 2001 m. spalio 31 d.
  • vėlesnes ataskaitas – kas penkerius metus.
  • 2026 m. liepos 1 d. Lietuva pateiks šeštąjį periodinį pranešimą.

Pranešimas rengiamas pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto patvirtintas gaires ir, prireikus, Patariamojo komiteto klausimynus. Rengiant pranešimą konsultuojamasi su tautinių mažumų ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios taip pat gali teikti alternatyvias ataskaitas. Pranešimai yra viešinami.

Pirmasis pranešimas

Antrasis pranešimas

Trečiasis pranešimas

Ketvirtasis pranešimas

Penktasis pranešimas (priedai)

 

2. Patariamojo komiteto vertinimas

Patariamasis komitetas analizuoja valstybės pateiktą informaciją, taip pat kitus šaltinius – valstybinių ir nevyriausybinių institucijų duomenis. Reguliariai organizuoja vizitus į valstybes, kurių metu susitinka su valdžios institucijomis, tautinių mažumų bendruomenėmis, nevyriausybinėmis ir žmogaus teisių organizacijomis.

Įvertinęs padėtį, Patariamasis komitetas priima nuomonę, kuri perduodama atitinkamai valstybei ir Europos Tarybos Ministrų Komitetui. Valstybė turi galimybę pateikti savo pastabas.

3. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rezoliucija

Remdamasis Patariamojo komiteto nuomone, Ministrų Komitetas priima rezoliuciją, kurioje pateikiamos išvados ir rekomendacijos valstybei dėl Konvencijos įgyvendinimo. Rezoliucija yra vieša.

Ministrų Komiteto rezoliucija ResCMN(2003)11 dėl LR pirmojo pranešimo

Ministrų Komiteto rezoliucija CM/ResCMN(2012)19 dėl LR antrojo pranešimo

Ministrų Komiteto rezoliucija CM/ResCMN(2016)9 dėl LR trečiojo pranešimo

Ministrų Komiteto rezoliucija CM/ResCMN(2019)4 dėl LR ketvirtojo pranešimo

Ministrų Komiteto rezoliucija CM/ResCMN(2025)1 dėl LR penktojo pranešimo

4. Tolesnis dialogas (follow-up)

Pasibaigus stebėsenos ciklui, valstybėse organizuojamas tolesnis dialogas, skirtas aptarti, kaip praktiškai įgyvendinti pateiktas rekomendacijas. Šis procesas suburia valstybės institucijas, tautinių mažumų atstovus ir nevyriausybines organizacijas bei skatina bendradarbiavimą ir gerąją praktiką.

Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI) yra unikali Europos Tarybos žmogaus teisių stebėjimo institucija, kurios specializuojasi srityse, susijusiose su kova su rasizmu, diskriminacija(dėl „rasės“, etninės ar nacionalinės kilmės, odos spalvos, pilietybės, religijos, kalbos, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lyties požymių), ksenofobija, antisemitizmu ir netolerancija Europoje. Komisija rengia ataskaitas ir teikia rekomendacijas valstybėms Europos Tarybos narėms. Komisija veikia Strasbūre sesijomis.

Daugiau apie ECRI rasite čia https://www.coe.int/en/web/european-commission-against-racism-and-intolerance/home

ECRI bendrosios politinės rekomendacijos Nr. 5 (KOVA SU NETOLERANCIJA IR DISKRIMINACIJA PRIEŠ MUSULMONUS)
ECRI bendrosios politinės rekomendacijos Nr. 9 (KOVA SU ANTISEMITIZMU)
ECRI bendrosios politinės rekomendacijos Nr. 10 (KOVA SU RASIZMU IR DISKRIMINACIJA UGDYMO PRIEMONĖMIS)
ECRI bendrosios politinės rekomendacijos Nr. 11 (POLICIJOS PAJĖGŲ KOVA SU RASIZMU IR DISKRIMINACIJA)
ECRI bendrosios politinės rekomendacijos Nr. 15 (KOVA SU NEAPYKANTĄ KURSTANČIOMIS KALBOMIS)
ECRI bendrosios politinės rekomendacijos Nr. 16 (NELEGALIŲ MIGRANTŲ APSAUGA NUO DISKRIMINACIJOS)

Europos Socialinė chartija (pataisyta) yra vienas iš svarbiausių Europos Tarybos dokumentų. Europos Tarybos socialinę chartiją, priimtą 1961 metais Turine, gali pasirašyti ir ratifikuoti visos valstybės. Ji įsigaliojo 1965 metais ratifikavus pirmosioms penkioms valstybėms – Europos Tarybos narėms. Pirmosios Socialinę chartiją ratifikavusios šalys buvo Jungtinė Karalystė, Švedija, Norvegija (visos 1962 m.), Airija (1964 m.) ir Vokietija (1965 m.). Lietuva Europos Soacialinę chartiją ratifikavo 2001 m. Įsigaliojusi Socialinė chartija buvo tobulinama papildomais protokolais.

Europos Tarybos socialinė chartija (pataisyta) tai – kompleksinis dokumentas, apimantis labai daug ekonominių-socialinių teisių. Kasdienėje kalboje šį dokumentą specialistai kartais vadina Europos socialinių teisių konstitucija, nes jame yra nuosekliai išdėstytos visos pagrindinės žmonių socialinės-ekonominės teisės. Visas Chartijoje išdėstytas teises būtų galima suskirstyti į šias grupes:

- nediskriminavimas,

- teisė į darbą,

- kolektyvinės darbuotojų teisės,

- solidarumu grindžiama socialinė apsauga ir parama,

- sveikata ir vaikų teisės. 

Europos Socialinė chartija (liet. k.) 

Europos Socialinė chartija (angl. k.)

Atnaujinimo data: 2026-01-28