IHRA plenarinėje sesijoje sutarta atnaujinti strategines veiklos kryptis
Lapkričio 2–5 d. Buenos Airėse vykusioje Tarptautinio Holokausto atminties aljanso (IHRA) plenarinėje sesijoje aptartos naujos organizacijos strateginės veiklos kryptys, Holokausto ir romų genocido atminties išsaugojimo, švietimo, istorinių tyrimų bei kovos su antisemitizmu ir diskriminacija iniciatyvos. Šių metų pirmininkavimo tema „Plečiant atminties ribas“ (Expanding the Frontiers of Remembrance) siekiama stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, plėsti istorinės atminties tyrimus ir didinti visuomenės informuotumą apie Holokaustą bei romų genocidą. Plenarinės sesijos atidaryme ir Romų genocido komiteto posėdyje dalyvavo Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorius Dainius Babilas, pristatęs Lietuvos patirtį įgyvendinant IHRA rekomendacijas dėl mokymo apie romų genocidą.
Atnaujinamos IHRA strateginės veiklos kryptys
Vienas svarbiausių plenarinės sesijos rezultatų – pasiektas susitarimas dėl naujos 2027–2032 m. IHRA strategijos prioritetinių veiklos krypčių ir tikslų. Naujojoje strategijoje numatoma stiprinti organizacijos vaidmenį Holokausto ir romų genocido istorijos tyrimų, atminties išsaugojimo ir švietimo srityse, taip pat didinti pastangas kovojant su antisemitizmu, diskriminacija ir istorinių faktų iškraipymu.
Strategijos rengimas bus tęsiamas, o galutinį jos patvirtinimą numatoma svarstyti 2027 m. vasario mėnesį. Atnaujintos strateginės kryptys taps pagrindu tolesnei IHRA veiklai ir tarptautinių iniciatyvų įgyvendinimui.

Lietuvos patirtis – nuo rekomendacijų vertimo iki praktinių mokymų
Lapkričio 3 d. vykusiame IHRA Romų genocido komiteto posėdyje daug dėmesio skirta 2024 m. patvirtintų rekomendacijų dėl mokymo ir mokymosi apie romų persekiojimą ir genocidą nacizmo laikotarpiu įgyvendinimui. Komiteto nariai dalijosi nacionalinėmis patirtimis, aptarė švietimo iniciatyvas ir galimybes stiprinti bendradarbiavimą su mokytojais, mokslininkais, atminties institucijomis bei romų bendruomenėmis.
Departamento direktorius Dainius Babilas pristatė Lietuvos pažangą įgyvendinant šias rekomendacijas, kurios jau yra išverstos į lietuvių kalbą ir išleistos atskiru leidiniu. 2025 m. lapkritį ir 2026 m. spalį surengti pirmieji dviejų dienų mokymai Lietuvos istorijos mokytojams. Šiemet organizuojant antrąjį seminarą, jis buvo skirtas rytų Lietuvos savivaldybių istorijos mokytojams (plačiau apie seminarą). „Įgyvendindami šias iniciatyvas stipriname bendradarbiavimą su švietimo ir mokslo institucijomis, siekiame, kad romų genocido istorija būtų nuosekliau integruojama į ugdymo procesą“, - komiteto nariams kalbėjo Departamento vadovas.
Lietuvos patirtis rodo, kad tarptautinės rekomendacijos gali tapti praktiniu įrankiu, padedančiu mokytojams geriau suprasti romų persekiojimo ir genocido istoriją, atskleisti jos sąsajas su šiandienos diskriminacijos problemomis bei skatinti kritinį mąstymą. Rekomendacijos yra įtrauktos į 2026 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Kovos su antisemitizmu, ksenofobija ar bet kokios formos nesantaikos kurstymu ir žydų gyvenimo puoselėjimo veiksmų planą, kurio įgyvendinimas yra numatytas XXI-osios Vyriausybės programoje.
„Holokaustas ir romų genocidas nėra vien žydų ar romų bendruomenių istorija – tai neatsiejama visos Lietuvos istorijos dalis, kurios atminties išsaugojimas yra mūsų visų atsakomybė. Todėl svarbu, kad Lietuva ne tik puoselėtų šią atmintį savo šalyje, bet ir aktyviai dalyvautų tarptautiniame dialoge, dalytųsi patirtimi bei prisidėtų prie bendrų iniciatyvų. Kalbėdami apie šias istorines tragedijas, kalbame ne tik apie praeitį, bet ir apie tai, kokią Lietuvą kuriame šiandien“, – pabrėžė Dainius Babilas.

Naujos iniciatyvos ir tarptautinis bendradarbiavimas
Romų genocido komiteto posėdyje sutarta dėl naujo bandomojo projekto, kuriuo bus siekiama skatinti IHRA rekomendacijų įgyvendinimą vietos lygmeniu. Numatyta, kad, patvirtinus projekto pasiūlymą, jo įgyvendinimas galėtų prasidėti 2027 m., Prancūzijai perėmus pirmininkavimą.
Taip pat pritarta tarptautinei apklausai apie tai, kaip romų persekiojimo ir genocido istorija pristatoma muziejuose ir memorialinėse institucijose. Surinkti duomenys padės geriau įvertinti esamą padėtį, nustatyti gerąsias praktikas ir tobulinti romų genocido atminties įprasminimą.
Komiteto nariai taip pat aptarė IHRA antičigonizmo ir diskriminacijos prieš romus darbinės apibrėžties taikymą, bendradarbiavimo su tarptautiniais tyrimų ir atminties išsaugojimo projektais galimybes.

Lietuvos dalyvavimas IHRA veikloje
Tarptautinis Holokausto atminties aljansas vienija valstybių vyriausybes ir ekspertus, siekiančius stiprinti švietimą, mokslinius tyrimus ir istorinės atminties išsaugojimą, taip pat įgyvendinti 2000 m. Stokholmo deklaracijos ir 2020 m. ministrų deklaracijos įsipareigojimus.
Lietuvai šioje organizacijoje atstovauja nuolatinė tarpinstitucinė delegacija, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos ambasadorius ypatingiems pavedimams Arvydas Daunoravičius. Delegaciją sudaro Užsienio reikalų ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Tautinių mažumų departamento prie LRV, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės atstovai. Delegacijos nariai yra pasiskirstę per tris aljanso darbo grupes ir tris komitetus.
Šiuo metu Tarptautinis Holokausto atminties aljansas (IHRA) vienija 35 valstybes nares, 7 valstybes stebėtojas ir vieną bendradarbiaujančią valstybę. Lietuva yra šios organizacijos narė nuo 2002 metų.
Aljanso parengta Tarptautinė memorialinių muziejų chartija, Rekomendacijos dėl mokymo ir mokymosi apie romų persekiojimą ir genocidą nacizmo laikotarpiu, Mokymo ir mokymosi apie Holokaustą rekomendacijos, darbinė holokausto neigimo ir iškraipymo apibrėžtis, taip pat antisemitizmo apibrėžtis yra išversta į lietuvių kalbą.
Su visomis IHRA rekomendacijomis galima susipažinti čia.

Atnaujinimo data: 2026-11-20
Taip pat skaitykite:
Dubline aptarti romų įtraukties iššūkiai ir sprendimai
Mokinių kino festivalis „Aurora“ kviečia jaunuosius kūrėjus pasakoti savo istorijas
Rygoje pristatyta Lietuvos tautinių mažumų politikos patirtis
Tautinių mažumų kultūros centrai – svarbi visuomenės atsparumo ir sanglaudos grandis
Panevėžyje aptarti romų įtraukties ir tautinių mažumų politikos įgyvendinimo klausimai
