Rygoje pristatyta Lietuvos tautinių mažumų politikos patirtis
Kaip užtikrinti tautinių mažumų įtrauktį, sudaryti sąlygas puoselėti kultūrinį tapatumą ir skatinti aktyvų dalyvavimą valstybės gyvenime? Kaip šiuos klausimus sprendžia Lietuva, Latvija ir Estija? Apie tai lapkričio 5 d. Rygoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Visuomenės sanglauda pokyčių laikais: naujas požiūris į ateitį“ (angl. Social Cohesion in Times of Change: A New Approach for the Future) diskutavo Baltijos šalių institucijų atstovai. Lietuvos patirtį konferencijoje pristatė Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (TMD) patarėja strateginei plėtrai Karolina Narkiewicz.
Ji dalyvavo diskusijoje „Visuomenės sanglauda pokyčių laikais: Baltijos šalių patirtys, integracijos institucijų raida ir ateities perspektyvos“ kartu su Latvijos visuomenės integracijos fondo Socialinės sanglaudos paramos departamento direktore Kristīne Kļukoviča ir Estijos integracijos fondo direktoriumi Dmitri Moskovtsev. Diskusiją moderavo žurnalistas ir komunikacijos ekspertas Artis Ozoliņš.
Panašūs iššūkiai ir skirtingos patirtys
Diskusijoje aptartos Baltijos šalių patirtys sprendžiant visuomenės įtraukties, integracijos ir pilietinio dalyvavimo klausimus. Taip pat kalbėta apie skirtingus šalių požiūrius, institucijų vaidmenį ir bendrus iššūkius, su kuriais susiduriama siekiant įtraukesnės visuomenės.
Konferencijoje pristatyti Latvijos visuomenės integracijos fondo atlikto tyrimo „Visuomenės sanglaudos radaras 2026“ (latv. Sabiedrības saliedētības radars) rezultatai atskleidė, kad augantis gyventojų pilietinis aktyvumas, savanorystė ir tarpusavio pagalba nebūtinai reiškia didesnį pasitikėjimą politiniais procesais ar atvirumą visuomenės įvairovei.
Aptariant šias įžvalgas, taip pat pasidalyta Lietuvos aktualijomis ir 2026 m. Lietuvos kultūros tarybos atlikto gyventojų dalyvavimo kultūroje tyrimo įžvalgomis. Tai leido pažvelgti į visuomenėse vykstančius pokyčius ir kylančius iššūkius platesniame Baltijos šalių kontekste.
Pristatydama Lietuvos patirtį, K. Narkiewicz pabrėžė, kad tautinių mažumų įtrauktis, galimybė puoselėti savo tautinę, kultūrinę ir kalbinę tapatybę bei aktyviai dalyvauti valstybės gyvenime yra svarbūs įtraukios ir pilietiškos visuomenės pagrindai. Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad stipri pilietinė ir nacionalinė tapatybė bei pagarba kultūrų įvairovei viena kitai neprieštarauja, o viena kitą papildo.
Dalijimasis patirtimi – praktinio bendradarbiavimo pagrindas
Diskusijoje pristatytas Lietuvos tautinių mažumų politikos modelis, Tautinių mažumų departamento veikla, 2025 m. įsigaliojusio Tautinių mažumų įstatymo reikšmė ir Tautinių mažumų tarybos vaidmuo užtikrinant dialogą tarp valstybės institucijų ir tautinių mažumų atstovų.
Vienas iš praktinių Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimo pavyzdžių – tautinių mažumų būklės stebėsenos sistemos stiprinimas Lietuvoje. Šioje srityje Lietuva naudojasi Latvijos ir Estijos partnerių sukaupta patirtimi. 2025 m. parengta tautinių mažumų būklės stebėsenos metodika, o šiuo metu atliekamas tautinių mažumų būklės tyrimas. Šis bendradarbiavimas leidžia ne tik perimti kitų šalių gerąją praktiką, bet ir plėtoti Lietuvos poreikius atitinkančius sprendimus.
Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad nuolatinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos institucijų dialogas svarbus siekiant geriau suprasti regione vykstančius procesus, dalytis sukauptomis žiniomis ir ieškoti atsakų į bendrus iššūkius. Nors kiekviena šalis turi savitą patirtį, profesiniai ryšiai ir bendradarbiavimas padeda stiprinti institucijų kompetencijas bei tobulinti taikomas politikos priemones.
Tautinių mažumų departamento dalyvavimas tarptautiniuose susitikimuose ir ekspertinėse diskusijose sudaro galimybes pristatyti Lietuvos patirtį, palaikyti ryšius su kitų Baltijos šalių institucijomis ir dalytis sprendimais, padedančiais geriau atliepti tautinių mažumų bendruomenių poreikius.
Su Latvijos visuomenės sanglaudos tyrimo „Visuomenės sanglaudos radaras 2026“ (latv. Sabiedrības saliedētības radars) rezultatais galima susipažinti čia: Iepazīstina ar Sabiedrības saliedētības radara 2026. gada datiem | Sabiedrības integrācijas fonds
Nuotraukų autorius: Mārcis Gaujenietis
Atnaujinimo data: 2026-11-10
Taip pat skaitykite:
Tautinių mažumų kultūros centrai – svarbi visuomenės atsparumo ir sanglaudos grandis
Panevėžyje aptarti romų įtraukties ir tautinių mažumų politikos įgyvendinimo klausimai
Kaip mokyti apie romų istoriją ir genocidą? Mokytojams pristatytos tarptautinės rekomendacijos